Ką daryti, jei atostogas kalnuose apkartina kelio trauma?

Slidinėjimas ir čiuožimas snieglente - sparčiai populiarėjantis sportas, teikiantis didelį malonumą, atpalaiduojantis ir teigiamai veikiantis sveikatą. Tačiau Lietuvos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai perspėja: populiarus žiemos sportas gali sukelti riziką susižaloti.

Remiantis centro pateiktais skirtingų tyrimų duomenimis iš Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos, Norvegijos ir Kanados, kelio sužalojimai sudaro apie 25 proc. visų slidininkų patirtų traumų ir apie 15 proc. visų snieglentininkų patirtų sužalojimų. Pagal pateikiamą statistiką kelio traumų slidinėjant skaičius svyruoja nuo 20 iki 30 proc.

- Kokios dažniausios kelio traumos? -  paklausėme gydytojo M. Šakalinio.

- Dažnas kelio pažeidimas - priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimas. Tai vienas iš keturių pagrindinių kelio sąnario raiščių, esantis sąnario viduryje. Pagrindinė jo funkcija - užtikrinti kelio sąnario stabilumą. 80 proc. atvejų šis raištis plyšta lenkiant priekinį kryžminį raištį ar leidžiantis po šuolio.

Iš karto po traumos atsiranda kelio skausmas, sąnarys stipriai patinsta. Apžiūros metu gydytojas nustato kelio nestabilumą, atlieka specialius tyrimus, kurie leidžia įtarti PKR plyšimą. Įtarimus patvirtina magnetinio branduolių rezonanso tyrimas.

Pacientai, kurie į gydytoją kreipiasi ne iškart po traumos, dažnai pasakoja patyrę kelio traumą sportuodami ir girdėję garsą, primenantį pokštelėjimą. Po tokios traumos pacientai dažnai jaučia nestabilų, laisvą kelio sąnarį - juos apima pojūtis, tarsi blauzda žingsniuojant nebūtų tvirtai susijusi su sąnariu, judėtų toliau „atsidarančio stalčiaus“ principu.

- Ar tokiais atvejais, kai plyšta priekinis kryžminis raištis, visuomet reikalinga operacija?

- Ši diagnozė dažniausiai reikalauja operacijos, tačiau ne visais atvejais.

Operacijos imamasi, jeigu pacientas teigiamai atsako į šiuos klausimus: Ar jis jaučia kelio nestabilumą? Ar užsiėminėja sportu, reikalaujančiu sveiko priekinio kryžminio raiščio? Ar yra gretutiniai kitų struktūrų- meniskų, kremzlės - sužalojimai?

Jei pacientas nejaučia nestabilaus kelio sąnario, gali būti, kad priekinis kryžminis raištis įplyšo dalinai. Tada operacija nereikalinga.

- Ne. Praėjus 4-6 savaitėms po traumos, sutinimas ir skausmas išnyksta, tačiau gali išlikti kelio nestabilumas. Būtent šiuo laikotarpiu, kai traumuoti audiniai aprimsta, rekomenduojama atlikti operaciją.

Operacijos, vadinamos priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, metu pažeistas raištis pakeičiamas kitu mažiau svarbiu raiščiu ar sausgysle, dažniausiai - šlaunies raumenų sausgysle. Operacija atliekama artroskopu.

- Turbūt gydymas operacija nesibaigia? Kada pacientas gali vėl tvirtai atsistoti ant kojų?

- Reabilitacija yra ne mažiau svarbi už operaciją. Netgi po sėkmingos kryžminio raiščio rekonstrukcijos reabilitacija užtrunka gana ilgai - vaikščioti pacientas pradeda maždaug po poros mėnesių, o aktyviai judėti, sportuoti - tik po pusės metų.

Reabilitacijos metu pacientas mokomas atlikti pratimus, kurie padeda atkurti iki operacijos turėtą jėgą ir judesius, padidinti kelio stabilumą. Atkaklus mankštinimas būtinas tam, kad būtų išvengta pakartotinio raiščio plyšimų.

Svarbu, kad pacientas atliktų pratimus neviršydamas kelio galimybių, bet kelias turi būti mankštinamas pakankamai. Ši pusiausvyra užtikrinama, kai mankštinamasi prižiūrint gydytojui reabilitologui.

- Ar galima išvengti tokių traumų? Kaip pasiruošti atostogoms kalnuose?

- Pagrindinis ir visiems prieinamas tokių traumų prevencijos būdas - stiprinti kojų raumenis.