1964 metais atrastas virusas pavadintas jį tyrinėjusių mokslininkų
Anthony Epsteino ir Ivone Barr garbei.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė
docentė Auksė Mickienė teigė, kad šiuo virusu neretai pirmą kartą
užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje, ir tai nesukelia jokių negalavimų.
Kuo jaunesniame amžiuje tai įvyksta, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus
susirgs.
Pavyzdžiui, motiną gali užkrėsti vaiką jį bučiuodama. Bet kūdikis
nesusirgs.
„Bėdos prasideda vėliau, kai virusu, dažniausiai bučiuodamasis,
užsikrečia paauglys ar jaunas žmogus, vaikystėje taip ir nesusidūręs su
Epsteino-Barr virusu. Tada užsikrėtimas pasireiškia liga - infekcine
mononukleoze“, - aiškino infekcinių ligų specialistė A.Mickienė.
Ši infekcija ne atsitiktinai vadinama bučinių liga, nes virusas plinta
per seiles.
Liga pasireiškia karščiavimu, angina, limfmazgių padidėjimu ir tam
tikrais kraujo pakitimais. Taip pat gali padidėti kepenys ar blužnis.
Nuo kitų virusinių infekcijų mononukleozė skiriasi tuo, kad karščiavimas
trunka ne tris-penkias dienas, o tęsiasi iki dviejų-trijų savaičių.
Temperatūra gali siekti daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus. Todėl
karščiavimas kelia nerimą ne tik ligoniui, bet ir jo šeimos gydytojui.
Antras požymis - padidėja limfmazgiai, tiek kaklo srityje, pažastyse,
tiek kirkšnyse.
Trečias simptomas - tonzilitas, dar vadinamas angina.
Daugiausia sumaišties kyla dėl to, kad infekcinei mononukleozei yra
būdingi tam tikri kraujo pakitimai. Nepatyrusiam gydytojui tai gali
kelti įtarimų, kad žmogus serga kokia nors kraujo liga.
Infekcinę mononukleozę nėra sunku nustatyti atlikus tam tikrus testus.
Šiuo metu nėra specifinio gydymo, užkertančio kelią daugintis virusui.
Retais atvejais, kai ilgai tęsiasi karščiavimas, yra tam tikrų kraujo
pakitimų, kai ligoniui sunku kvėpuoti dėl padidėjusių tonzilių ir
limfmazgių, yra skiriama gliukokortikoidų.
Gydant šią ūminę infekciją būtina prisiminti vieną dalyką. Tonzilitą
sukelia virusas. Tačiau kartais ligonio savijauta pablogėja ir dėl to,
kad užklumpa antrinė bakterinė infekcija, jos priežastis -
streptokokas.
Tokiu atveju nereikėtų skirti antibiotikų (ampicilino arba
amoksicilino), nes ligonį gali smarkiai išberti.
Manoma, kad Epsteino-Barr virusas taip pat sukelia lėtinio nuovargio
sindromą.
