Negaluoja skrandis, bet tyrimai nieko nerodo. Kas tai?

„Daugybė ligonių skundžiasi įvairiais virškinamojo trakto negalavimais. Neretai tyrimai organizme neparodo jokių pakitimų. Tuomet, įvertinę tai, ką žmogus valgo ar geria, kuo skundžiasi po to, diagnozuojame kurią nors iš vadinamųjų funkcinių virškinamojo trakto ligų“, - aiškino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas.

Šios ligos, kurių yra apie tris dešimtis, - dažniausios, su kuriomis tenka susidurti gastroenterologams. Dažniausiai jos pasireiškia persivalgius.

Pietums sutaršėte didžiulę porciją didžkukulių. Praėjo pora valandų, bet iki šiol jaučiate, tarsi maistas būtų užstrigęs skrandyje. Panašų jausmą patyrėte ir praėjusią savaitę, tačiau tuomet buvo dar blogiau - jus pykino.

Gali būti, kad jūsų pietų lėkštėje buvo per daug riebalų. „Skysčius skrandis pašalina per 10-15 minučių, o kietą maistą - per 2-3 valandas. Bet jei tai riebalai - jie skrandyje liks dar ilgesniam laikui“, - aiškino profesorius J.Valantinas.

Žmogų gali varginti ne tik pilnumo jausmas, bet ir pykinimas, o kai kada jis net vemia.

Kai maistas užstringa skrandyje, pravartu išgerti šalto negazuoto vandens - tai paprasčiausia priemonė, padedanti numalšinti nemalonų jausmą.

Nutarėte, kad sergate opalige. Nes kaimynui, kuris, kaip ir jūs, negali valgyti aštraus maisto, gydytojai jau diagnozavo šią ligą.

Bet neskubėkite - lygiai tokiais pačiais simptomais pasireiškia ir neopinė funkcinė dispepsija.

Skausmas, kylantis duobutėje po krūtinkauliu po valgio praėjus kelioms minutėms, pusvalandžiui, valandai ar net daugiau - vienas dažniausių simptomų, kuriais skundžiasi žmonės.

Tik gydytojai, atlikę tyrimus, gali pasakyti, kokia liga sergate. Jei tyrimai neparodo jokių pakitimų, greičiausiai bus diagnozuota neopinė dispepsija.

Ja sergantys žmonės netoleruoja aštraus maisto, gazuotų gėrimų, rūgščių maisto produktų, kečupų. Jie, kaip ir sergantieji opalige, turi jų vengti.

Valgydami nuryjate ne tik maistą. Su kievienu kąsniu į skrandį patenka apie 2-3 mililitrai oro. Jis kaupiasi skrandžio oro pūslėje, esančioje jo dugne.

Natūralu, nors gal ir ne visai mandagu, kai žmogus raugėja. Kai kuriose šalyse raugėjimas netgi yra yra gero tono požymis - manoma, kad tai tarsi padėka šeimininkams už skanų maistą.

Kur kas blogiau, jei žmogus negali atsiraugėti. Tuomet kairėje pusėje po šonkauliais kyla skausmas. Oras pradeda keliauti žarnynu, ima pūsti pilvą.

Žmonėms, kuriuos dažnai vargina pilvo pūtimas, gydytojai nerekomenduoja gerti gazuotų gėrimų, kramtyti kramtomosios gumos.

Be to, pūtimo jausmą sukelia kai kurie maisto produktai - pupos, pupelės, žirniai, brokoliai, žiediniai kopūstai.

Maždaug trečdalis žmonių Lietuvoje neturi fermento laktazės, kuris skaido pieno cukrų laktozę.

Tokiems žmonėms, užvalgius pieno produktų, ima pūsti pilvą, atsiranda gurguliavimas, kai kurie jų net suviduriuoja.

Tuomet tenka atsisakyti pieno produktų, vartoti specialius preparatus, skaidančius laktozę arba pieno produktus, kuriuose yra sumažintas laktozės kiekis.

- Ar žmogui, kuriam diagnozuojate kurią nors virškinamojo trakto funkcinę ligą, tenka gydytis? - paklausiau profesoriaus J.Valantino.

- Nustačius ligą, paskiriamas gydymas, o vėliau gydytis reikia tik tuomet, kai to reikia.

Vaistai, padedantys įveikti įvairius negalavimus, dažniausiai parduodami be receptų. Tie, kas patyrė vienokius ar kitokius virškinamojo trakto negalavimus, savo namų vaistinėlėse neretai jau būna pasiruošę tam tikrų vaistų atsargų.

- Prireikia tik tam tikrų mitybos pokyčių. Kartais žmonės patys intuityviai supranta, kas jiems kenkia ir atsisako tokių maisto produktų.

Kai ateina moteris, skųsdamasi rėmeniu ar dispepsija, aš paklausiu, ar ji geria šampaną. Dažniausiai atsako negerianti ir net nemėgstanti.

Vyrų klausiu, ar jie geria alų - taip pat dažniausiai išgirstu atsakymą, kad jie jo nemėgsta.

Tai reiškia, kad tie žmonės dažniausiai jau patys būna pakeitę savo įpročius.

O man atsakymas į klausimą yra simptomas. Aš jau žinau, kokią diagnozę parašyti. Medicinos vadovėliuose gal ir nerasi tokio testo, bet praktikoje jis jau ne kartą pasitvirtino.

- Dažniausiai ne. Bet sergantieji funkcinėmis skrandžio ligomis kiek dažniau suserga opalige. Jeigu varginantys pojūčiai intensyvėja ar atsiranda naujų, žmogus turėtų kreiptis į gydytoją.

- Ar šios ligos priklauso tik nuo maisto, kuris patenka į skrandį? Gal joms atsirasti įtakos turi ir stresai? Juk neretai sakome: „nuo streso susitraukė skrandis“.

- Taip, skrandis yra vienas iš dažniausių streso taikinių. Didesnio streso metu skrandžio gleivinėje atsiranda paviršinių opelių. Jei jų užtinkame tik skrandyje, tačiau nerandame dvylikapirštėje žarnoje ir stemplėje, šimtu procentų aišku, kad žmogus patiria lėtinį stresą.

Tai nebūtinai turi būti psichinis stresas - tai gali būti ir mitybos stresas, kai žmogus save kamuoja maistu. Vieni tampa vegetarais, kiti susigalvoja absurdiškus maisto derinius, treti dar kitaip žaloja save.