Veidas – žmogaus vizitinė kortelė
Londono King’s koledžo tyrėjai grupei savanorių rodė nuotraukas, kuriose buvo žmonės su gražiais, tobulais dantimis, bei kitas – kaip jie atrodytų su netvarkingais. Pasirodo, žmonės su sugedusiais, kreivais dantimis ar su šykščia, bedantę burną slepiančia šypsena buvo įvertinti prasčiau. Jie pasirodė esą nemalonūs, prasto charakterio, pikti, neverti pagarbos nevykėliai.
O kaip jūs įsivaizduojate laimingą žmogų? Tikriausiai, pirma mintis, kuri kyla – plati atvira šypsena. Taip yra ne tik todėl, kad šypsodamiesi išreiškiame džiaugsmą, pasitenkinimą ir kitas teigiamas emocijas. Mokslininkai įrodė, kad šypsena padeda pozityvius jausmus patirti stipriau. Ir atvirkščiai – negalėjimas šypsotis slopina patį džiaugsmo pojūtį.
„Dantys – tai veido dalis. Ir labai svarbi dalis – daug reikšmingesnė nei, pavyzdžiui, nosis, – sako psichoterapeutė Sigita Ašvydienė. - Taip yra pirmiausia dėl to, jog veidas – tarsi žmogaus vizitinė kortelė, ir dažniausiai norime, kad ji būtų graži bei patraukli. Be to, burna aktyviai dalyvauja tiek verbalinėje, tiek neverbalinėje komunikacijoje: lūpomis išsakome savo mintis ir reiškiame emocijas: geranoriškumą, simpatiją, džiaugsmą parodome šypsodamiesi, juokdamiesi. Jei esame priversti tramdyti jausmus, patiriame didelę įtampą ir, žinoma, mažiau džiaugsmo. Kitas svarbus aspektas – tvarkingi dantys rodo, jog žmogus yra sveikas, o sveikata siejama su jaunyste ir grožiu. Todėl prižiūrėti dantys labai vertinami Vakarų kultūroje. Jie taip pat siejami su aukšta gyvenimo kokybe, gerove. Dantų nebuvimas ar problemiški dantys ir to pasekmės – skausmas, blogas kvapas – ne tik verčia jų turėtoją kentėti, bet ir asocijuojasi su prasta sveikata, o tai, kas nesveika, mums yra ir „nepatrauklu.”
Psichologai F. Strackas, L. Martinas ir S. Stepper atliko eksperimentą, kurio metu dvi tiriamųjų grupės žiūrėjo animacinį filmą ir vėliau turėjo įvertinti, ar jis buvo juokingas. Viena dalyvių grupė filmo metu privalėjo laikyti tarp lūpų suspaustą pieštuką, ir tai jiems trukdė šypsotis. Kita grupė pieštuką laikė sukandusi dantimis, taigi šypsotis galėjo. Kaip ir tikėtasi, žmonėms, kurie šypsojosi, filmas pasirodė kur kas juokingesnis. Taigi tarp lūpų suspaustas pieštukas tiriamiesiems trukdė ne tik išreikšti teigiamas emocijas, bet ir jas patirti!
Sveikesni dantys – džiaugsmingesnis gyvenimas
Dažnai žmonėms, ypač brandaus amžiaus, šypsotis ir intensyviai išgyventi džiaugsmą kliudo odontologinės problemos – turėdami nesveikus dantis ar jų netekę, tiesiog bijome praverti lūpas. Gydytojo, odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ vadovo Mariaus Bučinsko tvirtinimu, praradus dantis stipriai nukenčia ne tik sveikata, bet ir gyvenimo kokybė.
„Dantys – tai harmoninga sistema. Jei iškritęs dantis nepakeičiamas nauju, ima krypti ir kiti: viršutinis dantis netenka atramos ir slenka žemyn, kol galiausiai ima klibėti ir iškrenta, o šalia esantys dantys išsikraipo, į tarpus lenda maistas, todėl jie greičiau genda, juos sunku taisyti, – pasakoja M. Bučinskas. – Žmonės, kurie netekę dalies dantų nešioja išimamus protezus, negali kokybiškai sukramtyti maisto, nes protezai prastai laikosi, kliba. Paprastai jie skundžiasi skrandžio skausmais, virškinimo sutrikimais, privalo atsisakyti mėgstamų produktų, tokių kaip obuoliai ar riešutai. O kai žmogus nevalgęs, ką jau kalbėti apie šypseną.“
Odontologui pritaria ir medicinos mokslų daktaras, docentas Juozas Vasiliauskas. Pasak jo, gerai, kruopščiai kramtant maistą „užvedama“ visa virškinimo sistema: dantimis yra masažuojamos dantenos ir duodamas signalas smegenims, kad šios savo ruožtu „pasakytų“ virškinimo organams pasirengti priimti maistą.
„Nesukramtytas ir nesuvirškintas maistas ima rūgti ir pūti, o tai sukelia įvairias virškinimo trakto ligas. Mes užsiteršiame organizmą šlakais, kurie blogina fizinę ir emocinę savijautą, – aiškino docentas. – Tinkamas kramtymas – tai ištvermės, darbingumo, geros nuotaikos garantas.“
Pasak Mariaus Bučinsko, pažangiausias būdas susigrąžinti prarastus dantis – tai nenuimami dantys ant dantų implantų. Jie ne tik visiškai atkuria kramtymo funkciją, netrukdo kalbėti, netrikdo skonio jutimų, bet ir atrodo kaip natūralūs, yra lengvai prižiūrimi. Sudėjus implantus pasikeičia ne tik fizinė žmogaus savijauta, bet ir emocinė būsena, bendravimas su aplinkiniais.
„Su jais neskausmingai ir visam gyvenimui galima išsivaduoti ne tik iš fizinių, bet ir dvasinių kančių. Žmonės, gėdijęsi savo dantų ilgus metus ir pripratę lūpas laikyti suspaustas, po naujų dantų atkūrimo procedūros iš naujo mokosi atvirai šypsotis ir reikšti džiaugsmą. Dirbu su pripažintos pasaulyje odontologijos kompanijos „Nobel Biocare“ implantais. Gydymas su šiais implantais yra greitas, minimaliai invazinis, nesukelia nemalonių pojūčių nei implantavimo procedūros metu, nei po jos“, – sako M.Bučinskas.
Įveikite savo baimę
Kai kurie žmonės taip gėdijasi savo dantų, kad net bijo juos parodyti gydytojui. „Ateina pacientas į kabinetą ir bijo išsižioti, – pasakoja M. Bučinskas. – Jie sako: „Daktare, tokių baisių dantų kaip mano jūs dar nematėte.“ Kai kurie žmonės dėl baimės tiesiog vengia lankytis pas odontologą – išdrįsta ateiti tik tuomet, kai priverčia skausmas. O juk su sveikais dantimis pas mane niekas neateina, gydytojo jau niekuo nenustebinsi“, – tikina odontologas. Pasak mediko, bijoti nėra ko – naudojant unikalias „Nobel Biocare“ implantavimo metodikas, procedūros yra neskausmingos, chirurginė intervencija minimali, todėl pacientui įprastai neskauda, netinsta, nekraujuoja dantenos ir dažniausiai nereikia gerti antibiotikų. Tuoj po procedūros pacientas gali gerti ir valgyti, šypsotis, gyventi visavertį gyvenimą. Šis gydymas paprastas, todėl yra mažiau paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės apribojimų.
Ponia Glorija Duškinienė yra gydytojo odontologo Broniaus Sidaravičiaus pacientė. „Man daug teko savo gyvenime sutikti daktarų. Santykis su gydytoju kiekvienam labai svarbus. Bet praeina laikas ir ilgainiui nutolsti. Su Sidaravičium kitaip. Man jis liko draugas, su kuriuo miela susitikti ir įdomu pasikalbėti. Iš jo sklinda tokia ramybė, inteligencija”, – atviravo teisininke dirbanti moteris.
Kai pirmą kartą lipo odontologijos klinikos laiptais, ją kaustė baimė ir nepasitikėjimas. „Kažkada sakiau sau – joks vyras niekada nežiūrės į mano burną! Ir še tau kad nori – pati einu, atsisėdu, išsižioju. Bet kai lipau laiptais atgal, tai galvojau, kad numiriau ir patekau į dangų. Buvau visai kitas žmogus. Buvau su visais dantimis ir patikėkite, labai laiminga, – lemtingą vizitą pas gydytoją prisiminė moteris. – Supratau, kad dantys, tai antroji mūsų širdis. Kai normaliai kramtai, esi sveikas, o sveikata – tai jaunystė. Moterys visada nori atrodyti gražios ir jaunos. Mes prižiūrime savo odą, plaukus, linijas, o dantis, deja, pamirštame. Nei karūnėlės, nei tiltai, nei plokštelės taip neatstoja prarastų savų, kaip implantai. Per vieną vizitą man buvo susriegti net 6 implantai. Nuo kėdės pakilau su pilna burna dantų. Aš net nemoku apsakyti, koks tai buvo džiaugsmas! Išsižioji ir matai – turi pilną burną dantų, kaip jaunas žmogus. Tas yra labai svarbu. Net sąmonėje įvyksta pasikeitimas, atsiranda pasitikėjimas savimi. Didžiavausi, kad dabar galiu laisvai šypsotis ir viską valgyti. Viską!“
Ji džiaugiasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, gydytojo priimamajame sutiktų žmonių: „Kai kas ėmė kreditą ir dėjosi implantus. Tai didžiausia dovana žmonėms, kuria neprotinga nepasinaudoti”.
Šiuolaikinė medicina gali padėti žmogui susigrąžinti dantis, o kartu su jais – normalų gyvenimą – sveikatą, maitinimąsi, išvaizdą. Gydytojų odontologų nuomone, pažangiausias būdas – dantų implantai. Jauni žmonės dabar jau beveik nebeprašo vietoj prarasto danties tiltelio. Dažniausiai praėjus maždaug 10 metų, dantys po tiltu vienaip ar kitaip sugenda. Galiausiai vis viena tenka rinktis dantų implantus, kurie gali tarnauti visą gyvenimą. Tereikia tinkamai juos prižiūrėti.
Daugiau apie dantų implantus skaitykite www.nobelsypsena.lt
