Kiekvieną dieną – po aštuonias stiklines geriamojo vandens. Šia taisykle turėtų vadovautis žmonės, norėdami džiaugtis gera savijauta ir nesikankinti dėl vidurių užkietėjimo, naujų raukšlių.
Sukepusios lūpos, išdžiūvęs gomurys, suvytusi oda – šie požymiai rodo, kad organizmui trūksta skysčių, nors žmogus gali smarkiai neprakaituoti.
Tyrimų duomenimis, šalies gyventojų mityba nėra sveika.
Lietuvoje kasdien daržoves valgo mažiau nei pusė gyventojų, o ir tie suvartoja vos 312 gramų per dieną. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jų suvalgyti mažiausiai 400 gramų, o optimalus kiekis – 600 gramų per dieną.
Grūdinius produktus kasdien valgo mažiau nei 47 proc. gyventojų, vadinasi, didžioji dalis negauna pakankamai maistinių skaidulų.
Dėl šios priežasties gali sutrikti žarnyno veikla, susilpnėti imunitetas, atsirasti spuogų.
Todėl naujas sveikos mitybos piramidės modelis, atsižvelgus į valgymo įpročius, yra gerokai patobulintas.
Nauja piramidė yra vaizduojama mėlyname fone, o jos apačioje išrikiuotos stiklinės, simbolizuojančios vandens naudą.
„Dabar kalbėti apie mitybą, bet neminėti geriamojo vandens ir fizinio aktyvumo svarbos būtų nusikaltimas“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas profesorius Rimantas Stukas.
Dar daug žmonių neįvertina vandens naudos, mano, kad vietoj jo galima rinktis arbatą, kavą, sultis ar gaiviuosius gėrimus, valgyti daug sriubos. Tačiau šie skysčiai nesuteikia tiek naudos, kiek vanduo.
Neatsitiktinai vanduo – gyvybės šaltinis. Visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandenyje.
Jame taip pat tirpsta vitaminai, mineralinės medžiagos, o su vandeniu iš organizmo pasišalina tarpiniai skilimo produktai.
Žmonėms, kurie neturi įpročio ant darbo stalo pasistatyti butelio geriamojo vandens ir jo grukšnoti, yra sunkiausia. Užklupus alinančiam troškuliui, kenčia organizmas.
„Iš tikrųjų nereikia laukti, kol liežuvis ims lipti prie gomurio. Jei taip atsitiko, tai – ženklas, kad seniai reikėjo atsigerti.
Drėgmė garuoja ir per odą. Vadinasi, reikia gerti vandens, bet ne kompoto, sulčių ar saldžiųjų gėrimų“, – tikino profesorius.
8 stiklinės piramidėje rodo, kiek per parą žmogaus organizmui reikia vandens, o ne bendrojo skysčių kiekio.
Dar viena naujiena – anksčiau aliejus buvo piramidės viršūnėje. O tai reiškė, kad jo vartojimą reikia riboti.
Dabar aliejus, taip pat ir riešutai vienu aukštu nusileido žemyn, nes šie produktai gali pakeisti gyvūninės kilmės riebalus.
Aliejus turi polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių, todėl jo galima vartoti daugiau nei riebalų ar taukų.
Kita vertus, nereikia pamiršti, kad aliejus yra kaloringas.
Vienas miligramas aliejaus, kaip ir vienas gramas kiaulių taukų ar kitų riebalų, suteikia tą patį energijos kiekį – 9 kilokalorijas.
Šalies gyventojų mityba dar lėtai artėja prie rekomenduojamos maisto piramidės.
Per pastarąjį dešimtmetį lietuviai nepadarė didelės pažangos – jų mityboje bendras riebalų kiekis dar per didelis, nors šiek tiek sumažėjo gyvūninių riebalų vartojimas.
Iki šiol natūralios žuvies, kuri yra polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, valgoma per mažai, taip pat neįvertinamas fermentinis sūris – geriausias kalcio šaltinis.
Valgiaraštyje taip pat trūksta šviežių daržovių. Pastaruoju metu netgi sumažėjo skaičius žmonių, kasdien valgančių šviežias daržoves.
Prie teigiamų poslinkių profesorius R. Stukas priskyrė ir tai, kad išsiplėtė maisto produktų asortimentas, o kai kurie lietuviai ant duonos tepasi mažiau sviesto.
Šių tendencijų negalima laikyti dideliu laimėjimu.
Sveikatos programoje buvo priimta iki 2010–ųjų pasiekti, kad riebalų teikiama energinės vertės dalis sudarytų ne daugiau kaip 30 proc., tačiau to nepavyko padaryti.
R. Stukas apgailestavo: „Kokia buvo nesveika mityba, tokia ir liko. Vadinasi, visuomenės mokymas buvo neefektyvus ir išleistos lėšos nedavė daug naudos.“
