Kaip sumažinti nugaros skausmus?
Nugaros skausmus gali apmalšinti šiluma. Paruoškite sau karštą vonią su eglių spyglių nuoviru, keliais jodo lašeliais, druskomis ir pan. Tiesa, yra žmonių, kuriems po vonios pasidaro blogiau - vanduo jiems tiesiog netinka, neretai tiems, kurie kenčia ir skaudančių sąnarių. Tuomet atpalaiduojančios šilumos reikėtų gauti kitokiais būdais. Pavyzdžiui, įsigyti elektrinį, automatiškai išsijungiantį šildiklį ir tiesiog gultis ant jo nakčiai.
Labai tinka masažas, dar geriau - su kokiu nors skausmą malšinančiu ar šildančiu poveikiu. Tik ūmiu skausmo periodu jis turėtų būti švelnesnis, o sveikstant gali stiprėti - bet tai ne visuotina taisyklė. Kai kuriems žmonėms labai norisi stipraus gilaus masažo ir jis jiems labai padeda. Jei kūnas jums sako, kad reikia stipraus „paminkymo“ - klausykite jo.
Įsisenėjusių problemų atvejais tikrai padeda gydomosios mankštos seansai, vertikaliosios, sūkurinės vonios - tik jas lankyti reikėtų ne mažiau kai 10 kartų. Tačiau jei po to vis tiek mažai judėsite, netaisyklingai sėdite, - tai yra grįšite prie sveikatos nepridedančio būvio - netrukus nugarą jums vėl skaudės. Nugaros skausmai yra toks dalykas - dažniausiai šia problema reikia rūpintis visą gyvenimą. Tiesiog įprasti tai daryti - ir skausmus galbūt net pamiršite.
Įpraskite atlikti rytinę mankštą. Žinia, toks didvyriškumo aktas reikalauja valios, bet jei be pertraukos mankštinsitės maždaug mėnesį - išsiugdysite įprotį ir be mankštos jau jausitės taip, tarsi jums ryte kažko trūktų. Į mankštos programą būtinai įtraukite bent kelis nugaros raumenis stiprinančius pratimus.
Nusipirkite didelį, elastingą kamuolį ir retsykiais pasėdėkite ant jo - leiskite stuburui pajusti pusiausvyros gaudymo malonumus. Visai neblogai pakaboti ir ant skersinio - tegul stuburas išsitempia (tik neleiskite, kad tįstų vien rankos arba pečių sąnariai). Jei skersinio nėra, ieškokite alternatyvų: durų viršus, netgi vyro kaklas (rimtai, tepalaiko jus 10 sekundžių už pažastų), aukšto fotelio turėklai - pasirėmę į juos alkūnėmis, pakelkite sėdmenis nuo sėdynės ir stuburas šiek tiek išsitems.
Apskritai nesėdėkite be pertraukos ilgiau kaip dvi valandas. Naudokitės bet kokia proga atsistoti, jei patogu, atlikti ir kelis tempimo pratimus. Pavyzdžiui, iškelkite abi rankas aukštyn, lyg siektumėte dangaus. Ilginkite stuburą - įsivaizduokite, kad per jį jus į viršų tempia styga. Kelkite į viršų vien pakaušį (smakras nuleistas) - jei pavyks kakle išgirsti vos girdimą trakštelėjimo garsą, vadinasi jums pavyko patempti ir labai svarbią stuburo vietą - kaklą.
Dažniau pakeiskite padėtį - tiek sėdėdami, tiek ir stovėdami. Ant rašomojo stalo pasiremkite rankomis - leiskite pailsėti stuburui. Sėdėjimas - prasta padėtis, nes visas kūno svoris tenka ketvirtam ir penktam juosmens slanksteliams, todėl ilgai sėdint jie pradeda skaudėti. Minkštai sėdint dar tenka įtempti kaklo bei pečių raumenis. O susikaupus dirbant kompiuteriu - pečius. Keiskite padėtį, o jei tai nepavyksta - kėdes. Juk dėl sveikatos verta turėti kelias skirtingas kėdes, ar ne? Darbe galbūt to negalite - tai atsineškite patogių stilingų pagalvėlių.
Nešdami svorį paskirstykite jį vienodai abiems rankoms. Per sunkių nešulių išvis nekelkite. O kai keliate, pagrindinį krūvį suteikite kojoms. Ir geriau ne lenktis, o pritūpti - ir ištiesta nugara.
Nešiokite patogią avalynę. Nepamirškite, kad vaikštant asfaltu, labiausiai apkraunama nugara, o vaikštant sniegu, pievomis, mišku - kojos. Jei nugara vaikštant alfaltu visada labai pavargsta, gal verta pamėginti ją „įrėminti“ specialiu bandažu ar stuburą prilaikančia juosta. Tačiau jei vaikštant bet kokia danga nugara pavargsta visada, vadinasi, turbūt vaikštote neteisingai. Teisinga eisena - kai pečiai kiek atlošti ir atpalaiduoti, galva pakelta taip, lyg kas ją temptų į viršų už pakaušio. Eidami susilenkę, persikreipę ar susikūprinę kenkiate stuburo slanksteliams.
Rankinę dažniau perkelkite nuo vieno peties ant kito - jos svoris verčia įsitempti petį. Dirželį galite persimesti ir įstrižai, o jei aprangos stilius leidžia - dar geriau nešioti kuprinę. Beje, netinkama liemenėlė irgi gali versti įsitempti nugarą, nes veržiantys dirželiai trikdo audinių kraujotaką.
Kokios sporto šakos tinka skaudant nugarai? Plaukimas, pratimai ant skersinio, važinėjimas patogiu, pritaikytu ūgiui dviračiu, pasivaikščiojimai, slidinėjimas, taisyklinga mankšta su treniruokliu. Kas netinka? Negerai žaisti krepšinį, futbolą, paūmėjimo laikotarpiu - badmintoną, rankinį, ledo rutulį. Nepraktikuokite sunkumų kilnojimo, boulingo, šokinėjimo nuo tramplino, imtynių.
Neleiskite nuotaikai įtakoti laikysenos. Nuliūdę nenuleiskite pečių, išsigandę neįtempkite kaklo ir pečių raumenų. Įpraskite kontroliuoti savo laikyseną - tai pusė darbo gydant skaudančią nugarą.
Ar gali padėti mityba? Gali - organizmas turi gauti riebalų rūgščių, malšinančių skausmą. Valgykite riešutus, alyvuoges, kukurūzus, svogūnus, sėklas, pupas, pupeles. Selenas, veikdamas su vitaminu E, saugo sąnarių skystį nuo laisvųjų radikalų. Jo yra šakniavaisiuose, kopūstuose, šparaguose, česnakuose, grybuose. Labai reikalingo vitamino E - sojos pupelėse, augaliniame šalto spaudimo aliejuje, alyvuogėse. Svarbus ir vitaminas C, vadinasi jūsų racione turi būti kivių, obuolių, erškėtuogių, bulvių, citrusinių vaisių.
Daugiau straipsnių apie sveikatą ir organizmo stiprinimą ieškokite specialioje rubrikoje "Sveikatos gidas".
