Sudaužytos širdies sindromas, vadinamas streso sukelta kardiomiopatija, pirmąkart pastebėtas Japonijoje po žemės drebėjimo. 70-80 proc. atvejų jį išprovokuoja stiprus psichologinis stresas - sielvartas, baimė, pyktis. Sindromą gali sukelti ir fizinis organizmo stresas - operacija, trauma, stiprus skausmas.
Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Bunte“ apie tai kalbėjosi su Mėnezės reabilitacijos klinikos kardiologijos skyriaus vyriausiuoju gydytoju Raineriu Schubmannu, jau dvylika metų gydančiu pacientus, kuriems diagnozuotas vadinamasis sudaužytos širdies sindromas.
- Mylimąjį praradęs žmogus mano, jog turėtų mirti iš liūdesio. Ar širdies skausmas iš tikrųjų toks stiprus?
- Taip. Išsiskyrimas su mylimu partneriu ar vaiko mirtis gali sukelti funkcinį širdies sutrikimą, kurio požymiai - tokie patys, kaip ūmaus infarkto, pavyzdžiui skausmai krūtinės ląstoje, dusulys, mirties baimė.
Žmonės gali sveikai maitintis, nerūkyti, aktyviai sportuoti, išlaikyti
normalų cholesterolio kiekį kraujyje, žemą kraujospūdį, o vieną dieną
pajusti gresiančio infarkto požymius.
Tiriant tokių žmonių širdies vainikines arterijas kateteriu tikimasi
aptikti susiaurėjimus ar užakimus, dėl ko paprastai ir vystosi širdies
infarktas. Bet nieko nerandama.
- Vadinasi, nėra jokio infarkto?
- Vistik vienas tyrimas parodo, kad pasikeičia širdies forma - ji
tampa kaip patyrusios infarktą. Ši būklė vadinama streso sukelta
kardiomiopatija arba sudaužytos širdies sindromu.
- Kas taip paveikia širdį?
- Skausmas, liūdesys ir nusivylimas. Kai ištinka emociniu požiūriu
ekstremali situacija, hormonai gali paskelbti „nepaprastąją padėtį“.
Antinksčiai išskiria pernelyg daug streso hormonų, dėl to širdies
vainikinės arterijos, kaip ir infarkto atveju, ima spazmiškai
susitraukinėti.
Kodėl įvyksta hormonų sprogimas - dar neaišku.
Apie šio sindromo pranašus žinome dar labai mažai. Pirmieji atvejai
Europoje buvo diagnozuoti tik 2003-aisiais.
- Ar sudaužytos širdies sindromas, kaip ir infarktas, gali lemti mirtį?
- Ne. Priešingai nei infarkto atveju, patyrus sudaužytos širdies
sindromą, nesuardoma nė viena širdies raumens ląstelė. Visi pojūčiai
praeina po dviejų trijų savaičių.
Bet jei žmogus neišmoksta lengviau įveikti meilės rūpesčių ir stresų,
širdis netrukus vėl atsiduria gniaužtuose.
- Ar jausmai iš tikrųjų turi tiek daug poveikio širdžiai?
- Daug daugiau nei iki šiol galėjome ištirti ir įrodyti. Daugybė
gydytojų to vis dar nesuvokia ir nepripažįsta.
Po operacijos jie pacientams kartais papriekaištauja: „Aš sutvarkiau
jūsų širdį! Kodėl esate toks liūdnas?“
Kas penktas pacientas po infarkto suserga depresija. Ir atvirkščiai -
depresija irgi lemti širdies ligas.
- Ar širdies ligą sukelia rūpesčiai tiktai dėl meilės?
- Moterys dažniausiai kenčia dėl emocinių konfliktų su partneriu ar
šeimos problemų, tuo tarpu vyrai labiau į širdį ima stresines situacijas
ir ginčus darbo vietoje. Jie visiškai kitaip malšina širdies skausmą.
- Kitaip tariant, vyrai eina gerti alaus su bičiuliais, moterys žiūri sentimentalius filmus, klausosi sentimentalios muzikos ir kramsnoja šokoladą?
- Ką moterys žiūri ir kokių melodijų klausosi, kai jų širdis plyšta dėl
meilės, nežinau. Bet viena aišku: jos dažniau verkia.
Vyrai yra linkę savo liūdesį malšinti alkoholyje ir labiau pasinerdami į
darbą. Bet jei stipriosios lyties atstovas po išsiskyrimo visą dėmesį
skiria tiktai darbui, šis gali būti ir nenašus, be rezultatų.
- Kaip galima užkirsti kelią tam, kad stresas ir rūpesčiai dėl meilės nesudaužytų širdies?
- Tas, kas savo skausmą išlieja draugams, šeimai ar psichikos sveikatos
specialistui, apsaugo save nuo sudaužytos širdies sindromo.
Niekam tikęs metodas - „nuryti“ stresą, kaip tai daro vyrai. Nors taip
elgiasi ir kai kurios mano pacientės.
Tiems žmonėms, kurie negali išsakyti savo neigiamų emocijų ar minčių,
kyla didelis pavojus.
- Ar yra vaistų, malšinančių širdies skausmą?
- Nėra jokių tablečių. Medikamentais galima sumažinti pernelyg didelį
išsiskyrusių streso hormonų, sukeliančių širdies vainikinių arterijų
spazmus, kiekį. Bet pacientai privalėtų patys išmokti reguliuoti savo
streso lygį.
Nauja Amerikos širdies asociacijos studija parodė, kad infarkto riziką
perpus sumažina rytietiška atsipalaidavimo technika.
- O galbūt pacientai turėtų vėl įsimylėti?
- Tai būtų puiki gydomoji priemonė. Gaila, kad meilei negalima
išrašyti recepto.
Parengė Ona Kacėnaitė
