Nuo lengvos infekcijos iki inkstų nepakankamumo
Šlapimo takų infekcija – gana dažnas sveikatos sutrikimas, nors daug kam nesmagu prisipažinti sergant šia liga. Uždegimą lydi įkirus, dažnas noras šlapintis (net kas porą minučių), deginimas, nugaros ir pilvo apčios skausmas. Šlapimas, nors jo tebūna vos keli lašai, tampa drumstas, kartais balkšvas arba rusvas – su kraujo priemaišomis. Pakyla temperatūra, vargina drebulys. Atrodytų, tai tik nemalonus negalavimas, bet ši infekcija gali išplisti į kitus organus – dažnai šlapimo takų infekcija atsiranda kartu su makšties uždegimu, bet laiku nesusirūpinus išsivysto inkstų geldelių uždegimas, o pastarasis gali lemti netgi inkstų nepakankamumą.
Moterys serga dažniau
Šis uždegimas ypač vargina žiemą, kai patiriame įtampą, dažnai peršalame: nusilpus imunitetui ima daugintis infekciją sukeliančios bakterijos, kurios į šlapimo takus patenka iš žarnyno, todėl pastaroji infekcija dažniau kankina moteris, nei vyrus, nes jų šlaplė trumpesnė ir arčiau išangės. Bakterijos patenka į šlapimo takų gleivinę, ten prisitvirtina, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą, kuris ilgainiui gali pereiti į inkstus. Norėdami išvengti peršalimo sukeltos šlapimo takų infekcijos stenkitės tinkamai apsirengti – rinkitės šiltesnius apatinius drabužius, kelnes, nederėtų apnuoginti pilvo ar rengtis itin aptemptais sintetiniais rūbais.
Svarbiausia – higiena
Dažnai įtakos šlapimo takų infekcijai turi asmeninė higiena, todėl būtina laikytis tinkamų švaros ir prausimosi įpročių: pasituštinus ar pasišlapinus reikia šluostytis iš priekio į galą, o ne atvirkščiai. Bakterijos į šlapimo sistemą gali patekti lytinių santykių metu. Lytiškai aktyvioms moterims iškyla didesnė tikimybė susirgti šlapimo organų infekcijomis, nes per sueitį bakterijos gali patekti į šlaplę. Neretai jos būna ne iš pačios moters organizmo, o vyro, todėl po intymių santykių rekomenduojama nusišlapinti ir apsiprausti.
Moterys, kurios naudoja kontraceptines priemones, priklauso didesnės rizikos grupei, kaip ir nėščiosios, nes jų hormonų pusiausvyra sutrikusi. Kiti faktoriai, tokie kaip neseniai vartoti antibiotikai ar naujas sekso partneris, taip pat gali padidinti šlapimo organų infekcijos paplitimą.
Vis dėlto, kad ir kaip stengtumės išvengti šių negalavimų, jie mūsų neaplenkia. Kaip ir kuo gydytis susirgus šlapimo takų infekcija?
Spanguolės: ir vaistai, ir profilaktinė priemonė
Šlapimo takų uždegimas dažniausiai gydomas antibiotikais, rečiau – hormonais. Bet antibiotikai neišnaikina visų bakterijų – infekcija kartojasi, todėl gydymui reikalingos priemonės, kurios ne slopintų uždegimą, o apsaugotų nuo pakartotinio susirgimo. Pats populiariausias vaistas – spanguolės. Jos parūgština šlapimą, todėl bakterijos nustoja daugintis. Be to, septintajame dešimtmetyje atliktais tyrimais nustatyta, kad šios uogos palengvina ligos simptomus: slopina skausmą ir deginimą šlapinantis, naikina blogą kvapą, jas vartojant profilaktiškai galima užbėgti už akių infekcijai. Spanguolės gali būti vartojamos įvairiai: valgomos uogos, geriamos sultys, ekstraktai, koncentratai. Svarbu pasirinkti tinkamą dozę, kuri neutralizuotų bakterijas: per parą reikia suvartoti 36 mg proantocianidinų (flavonoidų, kurių gausu spanguolėse), t.y. 140 g (2 stiklines) spanguolių uogų arba atitinkamą kiekį sulčių. Nors spanguolių sultys šiek tiek laisvina vidurius, jose gausu vitamino C ir šias uogas saugu vartoti ištisus metus, tiek nėščiosioms, tiek mažiems vaikams. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nei uogų, nei sulčių negalima saldinti – cukrus tik paskatins bakterijų vystymąsi, todėl spanguolės taps bevertės. Šaldytos spanguolės taip pat netinka, nes žemoje temperatūroje jos praranda didelę dalį aktyviųjų medžiagų. Geriausia šviežių spanguolių alternatyva – koncentruotos kapsulės arba tabletės. Jas patariama vartoti kartu su antibiotikais – taip greičiau sunaikinamos bakterijos ir numalšinamas uždegimas.
Žolelės – ne visiems
Kartais gydyti šlapimo takų infekciją geriamos žolelių arbatos. Šlapimo takus dezinfekuoja petražolių, beržų lapų, bruknių lapų arbatos – jas gali pirkti ir ramiai vartoti nesilaukiančios moterys, bet nėščiosioms šios žolelės nerekomenduojamos. Arbatos gali palengvinti ligos simptomus, šiek tiek malšinti uždegimą, bet ligos neišgydo. Jas rekomenduojama vartoti papildomai su antibiotikais ar spanguolėmis.
Kita natūrali priemonė – dirvinis asiūklis – vartojama daugeliui ligų gydyti, tarp jų šlapimo takų uždegimui, lytinių organų infekcijoms. Asiūkliai skinami vasarą, svarbu, kad užplikomas išdžiuvęs augalas liktų žalias – taip išsaugomos veikliosios medžiagos. Sergant inkstų ir šlapimo takų ligomis rekomenduojamas antpilas: į 200 ml verdančio vandens įberkite 2–4 g džiovintų asiūklių, palaikykite 10–15 min. ir gerkite po puodelį per dieną.
