Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir kūno svorio reguliavimo centro
konsultanto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus
Leonardo Lukoševičiaus teigimu, ši problema vargina daugelį šaltesnių
kraštų gyventojų.
Šaltuoju metų laiku žmonės per parą suvartoja 6-7 proc. kalorijų daugiau
nei šiltuoju metų laiku ir to net nejaučia.
„Viena vertus, tai nulemta genetiškai - senovėje, kai žmonės kentė
šaltį, badą, epidemijas ir kitas negandas, maistas, ypač riebalai,
padėdavo išsaugoti šilumą. Gebėjimas kaupti riebalus išsaugojo žmogų,
kaip rūšį“, - aiškino profesorius.
Šiais laikais gyvename šiltai, turime maisto, tačiau šaltuoju sezonu
žmonės mažiau juda, daugiau sėdi namuose, prie televizoriaus.
Beje, dabar itin populiarios laidos apie maisto gaminimą taip pat
skatina kažką kramtyti, užkandžiauti ir stiprina valgymo refleksą.
Mitybą sutrikdo netgi atitinkamai įrengtas būstas - jeigu virtuvė
sujungta su gyvenamuoju kambariu, tai - tiesus kelias į svorio augimą.
Mat šaldytuvas, pilnas pagundų, - visada arti, čia pat - televizorius
ar muzikinis centras. Nustatyta, kad klausydamiesi muzikos ar stebėdami
patiekalų gamybos programas, žmonės dažniau ką nors įsikiša į burną.
Profesoriaus teigimu, užuot sėdėjus prie televizoriaus reikėtų
pasimankštinti bent po 30 minučių kasdien arba nužingsniuoti po 10
tūkstančių žingsnių per dieną.
Apetitą didina ir saulės trūkumas.
„Kai sumažėja dienos šviesos, padidėja skonio ir uoslės analizatorių
aštrumas. Saulei nusileidus, skonio pojūčiai tampa aštresni, todėl
valgydami vakarais jaučiame didesnį malonumą“, - aiškino
L.Lukoševičius.
Be to, žiemą, kai saulės šviesos mažiau, kraujyje sumažėja vitamino D ir
gali užklupti žiemos depresija. Šią būklę dažnai lydi padidėjęs
apetitas.
