Kauno „Atžalyno” vidurinės mokyklos dešimtokės Justinos Matusevičiūtės gauruotam augintiniui – vos daugiau nei vieni metai, tačiau šeimininkės kambarys jau apstatytas jo laimėtomis taurėmis.
Pernai bobteilas tapo Baltijos šalių jaunimo čempionu, geriausiu savo veislės atstovu ir pelnė dar apie pusšimtį įvairių tarptautinių ir respublikinių titulų.
Kol kas Lietuvoje gana retos veislės keturkojį J. Matusevičiūtė laiko nuostabiu bičiuliu, kuris sugeba nuotaiką pakelti ne tik jai, bet ir padėti likimo nuskriaustiesiems.
Keturkojo dairėsi po pasaulį
Mergina pasakojo, jog bobteilas Guri jos namuose apsigyveno po intensyvių kelerių metų paieškų.
Mergina su motina Vytaute Matusevičiene jo dairėsi po viso pasaulio veislynus. Kad įsigytų kilmingą keturkojį, kaunietėms teko gauti kitų šunų augintojų rekomendacijas, pildyti ir veislynų savininkams siųsti įvairias anketas, pasakoti apie save.
„Rimtų veislynų savininkai nori būti užtikrinti, kad šuo pateks pas mylinčius ir atsakingus šeimininkus, bus prižiūrimi, todėl prašo garantijų”, – pasakojo V. Matusevičienė.
Parsivežti vos kelių mėnesių kalytę Guri, kurios tėvai ir seneliai ne kartą yra tapę pasaulio čempionais, kaunietės automobiliu vyko į Vengriją.
Padėjo mokytis vaikščioti
Šios veislės šuns J. Matusevičiūtė norėjo neatsitiktinai.
„Su bobteilų veislės šunimi Apa užaugau nuo pat gimimo. Jis buvo geriausias mano vaikystės žaidimų draugas, auklė ir sargas. Šuo nė karto neįkando ir leisdavo su savimi daryti viską. Galėjau ant jo joti, šukuoti, dėti kepures, o kai pavargdavau, tiesiog užmigti – šuo būdavo pagalve”, – pasakojo mergina.
V. Matusevičienės teigimu, įsikibusi į šuns gaurus stovėti ir vaikščioti duktė pradėjo gerokai anksčiau nei kiti mažyliai.
Apa buvo ne tik pirmasis Justinos šuo, bet ir vienas pirmųjų į Lietuvą atvežtų bobteilų veislės šunų. Ne mažiau nei duktė šunis mėgstanti V .Matusevičienė jį įsigijo prieš 22 metus.
Parodoms ruošia 5 valandas
Kai dėl sąnarių ligos Apą prieš dešimtmetį teko užmigdyti, Matusevičių namuose atsirado kolis Aisas. Justina su juo taip pat susidraugavo, tačiau nuolat motinai primindavo, kad vėl norėtų turėti bobteilą.
Kai kaunietės parsivežė bobteilą, Aisas iškeliavo gyventi į kaimo sodybą, kurią prižiūri Justinos seneliai.
„Nuo pat pirmųjų dienų Guri tapo puikiu mano bičiuliu, šunų parodų pasididžiavimu ir aplinkinių dėmesio objektu”, – pasakojo šuns šeimininkė.
Mergina šunį nuolat dresuoja, ruošia pasirodymams parodose. Paruošti Guri parodai trunka apie 5 valandas. Šeimininkė jaučiasi patenkinta, kad šuo kantriai laukia, kol bus išmaudytas, išdžiovintas ir sušukuotas.
Jei Guri nedalyvauja parodose, kailį Justina šukuoja kas 2– 3 savaites. Bobteilo kailis beveik nesišeria, todėl namuose rūpesčių dėl kuokštais besimėtančių plaukų šeimininkė neturi.
Stengiasi pakelti nuotaiką
Beveik 30 kilogramų sveriantis Justinos augintinis ne tik klusniai vykdo komandas, bet ir yra ramaus būdo, patikimas, jam nebūna agresijos priepuolių.
Mergina tvirtino, jog svarbiausias bobteilo pranašumas prieš daugelį kitų veislių keturkojų – jo reakcija į žmonių emocijas. Jis sugeba jausti, kai žmogus bijo, nerimauja, liūdi ar džiaugiasi.
Jeigu Justinai ar jos motinai sugenda nuotaika, Guri tai akimirksniu pajunta ir kaip įmanydama stengiasi ją pataisyti. Šuo glaudžiasi, laižo, net apkabina.
Kai šeimininkės būna gerai nusiteikusios, Guri taip pat būna žaismingas.
Dėl šių šuns savybių Justina su Guri dalyvauja savanoriškuose terapijos užsiėmimuose su neįgaliaisiais ir vaikais. Mergina žino, jog žmonės ir šunys gali susikalbėti vien kūno kalba.
„Įrodyta, kad šunų ir likimo nuskriaustųjų ar ligonių draugystė teigiamai veikia žmonių psichiką, padeda atsikratyti baimės, pasveikti.
Matau, kai kurį laiką pabuvę šalia Guri žmonės atgauna pasitikėjimą savimi, pralinksmėja, atsikrato baimių. Kai kurie sako, kad šuns glostymas padeda sumažinti sąnarių skausmus”, – pasakojo J. Matusevičiūtė.
Draugiją palaiko ir ežiai
Mergina namuose rūpinasi ne tik šunimi, bet ir žuvytėmis bei trimis Afrikos keturpirščiais ežiais – Zlotu, Smaile ir Poli. Juos kaunietė parsivežė iš pernykštės kelionės į Lenkiją.
Juos šeimininkė įkurdino terariumuose, bet neretai išleidžia pabėgioti po kambarį. Mergina džiaugiasi, kad namuose auginami ežiai nemiega žiemos miegu, nuolat pukši ir krebždena.
„Naujus įnamius pirmiausia pristačiau Guri. Vos juos apuostęs šuo pamėgino žaisti, tačiau ežių spygliai, nors ir nelabai dygūs, Guri iš karto privertė atsitraukti. Nuo tada šuo ežių šeimyną mieliau stebi iš tolo”, – pasakojo mergina.
Būtina pasidomėti šuns kilme
Bobteilas – labai sena anglų aviganių veislė. Tvirtai sudėti, kantrūs ir ištvermingi bobteilai ilgainiui tapo kambariniais šunimis.
Dėl intelekto šie šunys laikomi nepakeičiamais draugais ir šauniomis vaikų auklėmis. Jie prižiūri mažylius, juos drausmina, ramina. Instinktyviai jausdami pavojų bobteilai dažnai vaikus apsaugo nuo nelaimių.
Nusprendusiems įsigyti bobteilą kinologai pataria apsilankyti parodose ar veislynuose ir pamatyti, kaip šie keturkojai bendrauja su žmonėmis.
Nepatariama susigundyti šuniukais be dokumentų ar pirkti juos už labai mažą kainą. Antraip galima nusivilti, nes užaugusio šuns ne tik išvaizda, bet ir būdas gali būti nepanašūs į gerojo bobteilo.
