„Negaliu nei džiaugtis, nei juoktis su draugais, nes tada griūnu ant žemės“, – liūdnai pasakojo moksleivė. Emelie turi nuolat gerti jai paskirtus vaistus: ritaliną, sobrilą ir prozaką. Jos tėvai pasakojo, kad visos ligos dukrai prasidėjo 2010 metais, praėjus keliems mėnesiams po to, kai mergaitė buvo paskiepyta vakcina nuo kiaulių gripo "Pandemrix". Šie vaistai yra registruoti Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Lietuvoje.
Skiepai pasėjo naują ligą
Emelie yra viena iš 800 vaikų Europoje, kurie, gavę vakciną nuo kiaulių gripo, vėliau susirgo narkolepsija. Suomija, Norvegija, Airija, Prancūzija ir Švedija stebisi akivaizdžiai išaugusiu narkolepsijos atvejų skaičiumi. Panašių rezultatų atlikus naują tyrimą tikisi sulaukti ir Anglija.
Įtariama, kad narkolepsijos atvejų tarp Europos jaunimo padaugėjo dėl britų farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline“ (GSK) 2009 metais išdalintų kiaulių gripo skiepų „Pandemrix“.
Švedijos, Suomijos ir Airijos mokslininkų tyrimai rodo, kad vaikams, kurie buvo paskiepyti „Pandemrix“ skiepais, narkolepsijos simptomai pasireiškia 7–13 kartų dažniau nei tiems, kurie vakcinos negavo. Europos vaistų agentūra pranešė, kad žmonės iki 20 metų neturėtų skiepytis „Pandemrix“ skiepais.
Dabar tiriama, kaip narkolepsija gali būti susijusi su „Pandemrix“ skiepais, kaip jie galėjo sukelti šią ligą ir ar šie skiepai paveikia genetinį „imlumą“ narkolepsijai.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė patvirtino, kad "Pandemrix" vakcina yra užregistruota Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Lietuvoje. Tačiau V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė sako, kad šių vaistų Lietuvos rinkoje nėra.
2009–2010 metais per kiaulių gripo pandemiją GSK „Pandemrix“ skiepais buvo paskiepyta daugiau nei 30 mln. žmonių 47-iose šalyse. Amerikoje GSK skiepai nebuvo naudojami, nes valstybiniams vaistų reguliuotojams nepatiko vakcinos adjuvantas. Būtent šis adjuvantas – medžiaga, skatinanti skiepų imunogeniškumą – įtariamas sukėlęs narkolepsiją.
Viena iš pirmųjų, prašiusių ir gavusių GSK „Pandemrix“ skiepų, buvo Švedija. Paskelbus pandemiją šioje šalyje buvo paskiepyta 5 mln. žmonių. Pasibaigus pandemijai, Švedijoje buvo užregistruota daugiau nei 200 naujų narkolepsijos atvejų.
Švedijos sveikatos ir socialinės rūpybos direktorius Goranas Stiernstedtas teigė, kad skiepai šioje šalyje neva išgelbėjo 30–60 žmonių, tačiau apgailestavo, kad tai galėjo sukelti naujos ligos protrūkį. „Svarbiausias klausimas – ar tai apsimokėjo? Aš manau, kad ne. Tai yra medicininė tragedija“, – sakė G. Stiernstedtas.
Narkolepsija – nepagydoma liga. Mokslininkai nežino, kas ją sukelia. Ja serga 200–500 mln. žmonių visame pasaulyje. Šia liga sergantys žmonės kenčia nuo haliucinacijų ir nevaldomų miego priepuolių dienos metu. Daugelis narkoleptikų taip pat serga katalepsija.
Medikai bijo apsirikti
Skiepus tiriantys ekspertai bijo juos ir nepelnytai „apkaltinti“. Štai britų gydytojas Andrewas Wakefieldas 1998 metais įtikino dalį žmonių, kad trijų dalių – tymų, kiaulytės ir raudonukės – skiepai (MMR) sukelia autizmą. Dauguma medicinos pasaulio atstovų jo „atradimą“ atmetė, tačiau dabar auga dėl jo sukeltos panikos nuo šitų ligų neskiepyta vaikų karta.
Viešosios sveikatos pareigūnai taip pat pabrėžė, kad plintant pandemijai neverta rizikuoti laukiant tyrimų dėl skiepų saugumo rezultatų. „Per pandemiją tikimybė mirti yra žymiai didesnė nei narkolepsijos atveju, – aiškino Sveikatos apsaugos departamento nacionalinės skiepijimo programos direktorius Davidas Salisbury. – Jei per ilgai užtruksime ligą tyrinėdami, nemažai žmonių nuo jos gali ir numirti.“ Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2010 metų pandemiją mirė 18,5 tūkst. žmonių, tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis.
„Esame pasiryžę viską išsiaiškinti iki galo“, – sakė už skiepus GSK kompanijoje atsakingas Normanas Beggas. Jis irgi primena, kad dar nėra įrodyta, jog skiepai iš tikrųjų sukėlė narkolepsiją.
Parengė Dovilas Bukauskas
