Šiuo keliu eina ir Lietuva.
Piktybinės ligos įmanoma išvengti arba nustatyti piktybinį naviką kuo anksčiau. Bet daugybė šalies gyventojų iki šiol to nedaro manydami, esą vėžys – likimo pirštas.
Valstybė negaili pinigų tyrimams pagal atrankines vėžio prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programas, netrūksta medicinos įrangos, nėra netgi eilių prie kabinetų, kuriuose atliekami profilaktiniai tyrimai.
Trūksta tik žmonių supratimo, kad būdami sveiki jie privalo tikrintis dėl kai kurių lokalizacijų vėžio, nelaukti, kol suries negalavimai.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovė gydytoja Birutė Aleknavičienė su Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovais lankėsi ne viename šalies rajone.
Praėjus 7 metams nuo patikros programų pradžios Lietuvoje dar daug žmonių išpučia akis: „Nemokamai pasitikrinti? Negali būti, jūs juokaujate.”
Kai B.Aleknavičienė paaiškina, kad tyrimus pagal atrankinės patikros programas dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio finansuoja valstybė, daugelis prisipažįsta apie tai girdintys pirmą kartą.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa Lietuvoje pradėta 2004, krūties vėžio – 2005, prostatos vėžio – 2006, o storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – 2009 metais.
Lietuvoje patikros programos vyksta šiek tiek kitaip nei visame pasaulyje – nėra vienos institucijos, kuri tai organizuotų, koordinuotų programas ir kontroliuotų kokybę.
Taip pat nėra veikiančios kvietimų sistemos. Tokia sistema puikiai veikia kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Skandinavijoje krūtis pasitikrina daugiau kaip 90 proc. moterų.
Ne paslaptis, kad dėl šios priežasties Europos Sąjungos žemėlapyje Lietuva vertinama kaip šalis, kuri iš esmės nevykdo organizuotų atrankinės patikros programų.
Tiesa, daug kas priklauso nuo visuomenės požiūrio į sveikatą. Pavyzdžiui, Austrijoje nėra krūties vėžio patikros programos, nes moterys pačios kur kas dažniau eina tikrintis, visi tyrimai joms yra nemokami, nereikia jokių papildomų lėšų.
Atrankinės patikros programos yra veiksmingos tada, kai pagal jas pasitikrina ne mažiau kaip 80 proc. tam tikro amžiaus gyventojų.
Nuo 2005-ųjų pagal gimdos kaklelio ir krūties vėžio patikros programas Lietuvos moterys turėjo galimybę pasitikrinti jau tris kartus.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per tą laiką triskart pasitikrino šiek tiek daugiau nei 4 proc. moterų – 20 kartų mažiau, nei reikėtų.
O pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą vieną kartą onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį pasidarė apie 37 proc. moterų.
Tai rodo, kad Lietuvoje teks ilgai laukti gerų programos rezultatų – mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio mažėjimo.
Gimdos kaklelio vėžio programa ne veltui yra vadinama prevencine, nes ji padeda nustatyti ikivėžinius pakitimus.
Pradėjus taikyti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, ankstyvojo neinvazinio vėžio atvejų ėmė daugėti. Tai gera tendencija.
Jei moteris, net nejausdama jokių blogų pojūčių, laiku kreipiasi į ginekologą, įmanoma išgydyti ikivėžinius pakitimus, taip pat labai ankstyvą neinvazinį vėžį, kai navikas nėra išplitęs į greta esančius audinius.
Laiku paskyrus gydymą pacientės gali pasveikti, planuoti šeimą, susilaukti vaikų ir gilios senatvės.
Kita vertus, analizuojant invazinio vėžio atvejus paaiškėjo, kad III ir IV stadijų vėžio, kurių gydymo rezultatai – blogiausi, nuo 2004-ųjų Lietuvoje nė kiek nesumažėjo.
Tai – ženklas, kad programa nėra tinkamai vykdoma, o moterys yra nepakankamai aktyvios.
Jei moteris, kuriai buvo nustatytas III ar IV stadijų gimdos kaklelio vėžys, būtų anksčiau pakviesta atlikti onkocitologinio gimdos kaklelio tepinėlio (PAP) ir būtų atėjusi pasitikrinti ne vieną kartą, didelė tikimybė, kad jai būtų buvęs aptiktas ankstyvesnės stadijos gimdos kaklelio vėžys, o gal net ikivėžinių pakitimų.
2011 metais gimdos kaklelio vėžio programai skirta 6,6 mln. litų, o išleista 4,3 mln. litų – panaudota tik 63 proc. lėšų.
Šeimos gydytojai taip pat nėra aktyvūs kviesdami pacientus dalyvauti patikros programose. VLK duomenimis, 2011 metais tik apie 6 proc. šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigų pakvietė dalyvauti patikros programose daugiau nei 50 proc. moterų.
Prancūzijoje atliktas tyrimas rodo, kad kovojant su vėžiu šeimos gydytojų vaidmuo yra labai svarbus. Šeimos gydytojai – patikimas informacijos šaltinis, jų žiniomis ir kvietimu dalyvauti atrankinėse patikros programose labiausiai pasitiki šios šalies gyventojai.
B.Aleknavičienės nuomone, Lietuvoje šeimos gydytojai taip pat yra vieni svarbiausių specialistų, atsakingų už gyventojų dalyvavimą patikros programose, kurios padeda išvengti vėžio arba nustatyti jį kuo anksčiau.
Daug lemia ir gyventojų požiūris į savo sveikatą. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja radiologė Rūta Briedienė apgailestavo, kad Lietuvoje moterys pernelyg mažai domisi prevenciniais tyrimais.
50–69 metų moterys turėtų kas dvejus metus pasidaryti krūtų mamogramą, šis tyrimas yra nemokamas.
„Nepakanka kartą gyvenime išsitirti krūtis. Reikia nuolat vertinti krūtų pokyčius, tiktai tokiu atveju įmanoma nustatyti ankstyvos stadijos vėžį”, – aiškino gydytoja R.Briedienė.
VLK duomenimis, 2011-aisiais krūtis pasitikrino 76 757 moterys, tai – neblogas rodiklis.
2006 metais, kai buvo pradėta krūties vėžio patikros programa, buvo patikrinta 48 tūkstančiai moterų. To nepakanka.
Kad patikros programa pasiektų savo tikslą, būtina, kad per dvejus metus pasitikrintų 80 proc. visų šalies moterų nuo 50 iki 69 metų.
Lietuvoje per dvejus metus pavyko patikrinti mažiau nei 40 proc. moterų, priklausančių 50–69 metų amžiaus grupei.
Anksčiau rezultatai buvo dar liūdnesni – patikrinta vos 20 proc.
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga.
Kasmet nustatoma apie 1,5 tūkstančio naujų atvejų.
„Moterys gali pasirūpinti vaikų, savo vyro sveikata, bet dažnai užmiršta save – nesitikrina profilaktiškai, kreipiasi į gydytoją tik tada, kai ką nors skauda”, – sakė R.Briedienė.
Kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pradėta taikyti 2009-ųjų rugsėjį, iš pradžių ji buvo skirta Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams.
Nuo 2011-ųjų ši programa apėmė jau visą šalį, išskyrus Panevėžio apskritį, – joje nėra pakankamai reikalingų specialistų.
Aptikus vadinamąjį slaptąjį kraują išmatose skiriama kolonoskopija – specialiu aparatu apžiūrimas storasis žarnynas ir nustatomas kraujavimo židinys, atliekama biopsija.
Per dvejus metus pasitikrino 43 proc. Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojų. Ši programa skirta 50–74 metų žmonėms.
„Tai – žemas rodiklis. Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa yra efektyvi, kai joje dalyvauja 70–80 proc. populiacijos”, – teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkochirurgijos centro vadovas profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius.
Per dvejus metus programa padėjo aptikti 286 storosios žarnos vėžio atvejus ir daugiau nei 2,2 tūkstančio polipų atvejų – tai ikivėžiniai pakitimai storojoje žarnoje.
„Negalime džiaugtis, kad dėl programos gydytojams pavyko aptikti daugiau ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų.
Bet niekas neabejoja nauda – pavyko nustatyti polipų ir kitokių ikivėžinių pakitimų, iš kurių vėliau būtų išsivystęs piktybinis navikas”, – aiškino profesorius N.E.Samalavičius.
Prostatos vėžys nuo 2004-ųjų – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje.
Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kartą per dvejus metus 50–75 metų vyrai ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, turėtų atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.
Bet net 40 proc. vyresnių nei 45 metų vyrų nė karto nėra darę PSA tyrimo. Ankstyvoji diagnostika gerokai mažina mirštamumą nuo prostatos vėžio.
„Skandinavijos patirtis rodo, kad, norint išgelbėti vieną vyrą, reikia laiku diagnozuoti dvylika prostatos vėžio atvejų ir skirti tinkamą gydymą”, – teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos poskyrio vyriausiasis ordinatorius Albertas Ulys.
Tikrintis sveikatą – kiekvieno žmogaus pareiga
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa
•skirta 25–60 metų moterims;
•nustato ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, taip pat vėžį;
•atliekamas gimdos kaklelio tepinėlis (PAP), gali būti taikoma biopsija. Jei moteris sveika, PAP testas kartojamas po 3 metų.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
•skirta 50–69 metų moterims;
•atliekama mamografija – rentgeno tyrimas, padedantis aptikti krūtyje net mažą auglį. Jei moteris sveika, mamograma kartojama po 2 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
•skirta 50–75 metų vyrams ir vyrams nuo 45-erių, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu;
•nustatomas prostatos specifinio antigeno kiekis kraujyje (PSA tyrimas), gali būti taikoma biopsija.
•Jei PSA normalus, tyrimas kartojamas po 2 metų.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
•skirta 50–74 metų moterims ir vyrams;
•atliekamas slaptojo kraujavimo išmatose tyrimas, gali būti skiriama kolonoskopija, biopsija. Jei žmogus sveikas, slaptojo kraujavimo išmatose tyrimas kartojamas po 2 metų.
