O šiemet vasarį, žiemai traukiantis, gelta į patalą suguldė nemažai bendruomenės gyventojų. Bet medikų pagalbos šaukėsi tik keletas jų.
Kasos ir kepenų uždegimas. Tokią jam pačiam mįslingą diagnozę išgirdo septyniolikametis vaikinas, kurį iš Vilniaus taboro į Infekcinių ligų ligoninę atvežė greitosios pagalbos medikai.
Pradėtas gydyti paauglys pasijuto geriau ir pabėgo namo.
O po kelių dienų sveikatai smarkiai pablogėjus į ligoninę greitosios pagalbos medikai jį atvežė kartu su pasiligojusiu giminaičiu.
Pavymui paauglių į ligoninės Priėmimo skyrių greitosios pagalbos medikai atlydėjo ir keletą suaugusių romų. Vienas jų trinktelėjo durimis nė nelaukdamas, kol gydytojai nustatys diagnozę.
Toks požiūris į ligą kelia nerimą medikams. Jiems tapo aišku, kad jau primiršta infekcija vėl ėmė plisti bendruomenėje, kurios buities sąlygos yra labai prastos.
Apleisti lauko tualetai, šiukšlėmis užversti namų kiemai, telkšančios paplavų balos. Ar gali būti geresnė terpė virusams daugintis?
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai įtaria, kad infekcija galėjo pasklisti tarp romų.
Klastingas užkratas, tarpstantis ten, kur daug nešvaros, lengviausiai plinta buitiniu-kontaktiniu būdu: per nešvarias rankas, kurios neplaunamos nei prieš valgį, nei ruošiant maistą.
O tabore, tikėtina, žmonės purvinomis rankomis dalijasi viena cigarete, naudojasi tais pačiais indais, be to, ne itin rūpinasi vaikų švara.
Neatmestina, kad narkotikų pirkėjai, nuolat užsukantys į taborą, galėjo atvežti infekciją iš užmiesčio į miestą, mat sergamumas gelta Vilniuje netrukus šoktelėjo aukštyn.
Anksčiau per metus sostinėje gelta susirgdavo vienas kitas žmogus, o šiemet jų iki spalio jau būta 46.
Po infekcijos protrūkio romų bendruomenėje ji pasiekė ir sostinėje esančius vaikų globos namus – įstaigą, kurioje neretai apsigyvena ir apleisti vaikai. Apsiginti nuo ligų nusilpusiam organizmui – sunki, o kartais ir neįveikiama užduotis.
Hepatitas A, arba ūmus kepenų uždegimas, išsirenka žmones, kurių imunitetas silpniausias. Dažniausiai tai ir būna vaikai.
Neretai nusilpusiu imunitetu skundžiasi ir tvarkingoje šeimoje augantys vaikai – darbštūs, didelį mokslo ir popamokinės veiklos krūvį tempiantys mokiniai. Todėl dažnai ir juos užpuola vienokios ar kitokios užkrečiamosios ligos.
Geltą žmonės primiršo. Kokie požymiai verčia įtarti, kad sveikatą atėmė hepatito A užkratas?
„Karščiavimas, silpnumas ir skausmas – jis juosė dešinį šoną ir vertė raitytis. Bet dar baisesnis už skausmą buvo nesiliaujantis vėmimas ir pykinimas”, – pasakoja 46 metų Arnas, gelta persirgęs 1980-aisiais.
Tais metais Lietuvoje hepatito A virusas susargdino maždaug 13 tūkst. žmonių. Užkratas plito ir 1983–1984 metais pasiekė didžiausią pakilimą nuo 1965-ųjų. Per tuos porą metų gelta Lietuvoje persirgo apie 37 tūkst. žmonių.
Arnas, tuo metu baigęs Vilniuje šeštą klasę, atostogavo pas savo senelius Aukštaitijos kaime.
„Akių odenos pageltusios”, – atokų kaimą pasiekusi felčerė susirūpino ne juokais. „Važiuojame į ligoninę”, – tąkart išgirdo Arnas.
Jam iš atminties per 30 metų neišsitrynė nei medikės žodžiai, nei nuostaba, užklupusi rajono Infekcinės ligoninės Priėmimo skyriuje – jame medikų pagalbos laukė dar pora pažįstamų vaikų, gyvenusių kaimyniniuose kaimuose.
„Tamsiai rudas šlapimas ir šviesios išmatos?” – tuomet lyg juokais, lyg rimtai Arno paklausė vienas berniukų. „Taip”, – pritariamai linktelėjęs galvą Arnas vos išsilaikė ant kojų nuo silpnumo ir pykinimo. O netrukus visi trys vaikai visam mėnesiui buvo paguldyti į tą pačią Infekcinės ligoninės palatą.
„Gelta sveikatą man sugadino ilgam”, – užsimena Arnas.
Grįžęs namo Arnas kone pusmetį turėjo laikytis griežtos dietos ir pamiršti lengvosios atletikos treniruotes.
Nieko aštraus, nieko kepto ar rūkyto, sūraus ar riebaus, nes tai, kas sunkiau virškinama, dėl sutrikusios kepenų funkcijos ilgam įstrigdavo skrandyje.
Pasak Arno, nors gelta persirgo prieš daugybę metų, mitybos įpročiai nepasikeitė. Riebaus, aštraus maisto jis iki šiol negali valgyti.
Vilniaus Visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė sako: „Įspėjamąjį signalą jau gavome: sergamumas gelta didėja, todėl pats laikas skambinti pavojaus varpais ir imtis apsaugos priemonių.”
„Galbūt reikia pagalbos? Gal neturite vakcinų? – ne taip seniai Lietuvą pasiekė nerimastingas Europos užkrečiamųjų ligų kontrolės centro laiškas. – Panaši situacija buvo ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje. Kas vyksta?”
„Praėjus kone 30 metų nuo pastarojo hepatito A proveržio užaugo jaunų žmonių karta, nebeturinti atsparumo šiam užkratui, todėl atsirado didelio sergamumo gelta pavojus”, – sako R.Lingienė.
To jau būta Estijoje ir Latvijoje. Bet kaimyninių valstybių visuomenės sveikatos specialistai tai pastebėjo tik tuomet, kai gelta susirgo ne dešimtys, bet šimtai žmonių.
Todėl Vilniaus VSC kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, universitetų mokslininkais, infektologais parengė planą ir numatė, kaip hepatitui A užkirsti kelią.
Svarbiausia šiuo metu – paskleisti visuomenėje informaciją, kaip galima išvengti infekcinių ligų.
Negana to, Vilniaus VSC specialistai patys lankė sergančiųjų šeimas, vaikų kolektyvus, kur būta ligos protrūkio.
Sunegalavusius siuntė pas gydytojus, o ligonius lankantiems šeimos nariams patarė, kaip jiems elgtis.
Žmonėms, į kurių šeimas pateko užkratas, buvo patariama atlikti kraujo tyrimus.
Jei kraujyje nebuvo aptinkama hepatito A antikūnų, jiems buvo rekomenduojama pasiskiepyti.
„Šiuo metu svarbiausia stiprinti budrumą asmens sveikatos priežiūros įstaigose – poliklinikose, šeimos gydytojų kabinetuose.
Reikia, kad medikai stebėtų situaciją ir informuotų žmones apie būtinybę laikytis asmens higienos ir sanitarijos”, – sako R.Lingienė.
Pasak jos, šiuo metu visuomenė ir valstybės institucijos privalo suremti pečius, antraip hepatitas A pridarys žalos gyventojų sveikatai, o valstybei – ekonominių nuostolių.
Šios ligos gydymas yra ilgas ir brangus, o komplikacijos – sunkios. Kartais virusas organizme išplinta žaibiškai ir sukelia staigų kepenų nepakankamumą. Mirtis ištinka 0,1–0,2 proc. susirgusiųjų.
Dėmesio – reikia budrumo
•Kasmet pasaulyje hepatito A viruso sukeliama liga suserga apie 1,5 milijono žmonių. Manoma, kad tikrasis sergamumas gali būti 3–10 kartų didesnis,
negu oficialiai registruojama.
•Hepatito A infekcijos šaltinis yra infekuotas žmogus, kuris virusus pradeda platinti dar gerokai iki ligos pasireiškimo.
•Hepatitu A galima užsikrėsti ir geriant užterštą, nevirintą vandenį, valgant termiškai neapdorotą maistą, neplautus vaisius, vartojant intraveninius
narkotikus.
•Paprasčiausia hepatito A profilaktikos priemonė – elementari asmens higiena ir sanitarija. Reikia dažnai plauti rankas, jei namuose yra sergančiųjų šia liga, nenaudoti bendrų indų, rankšluosčių, dantų šepetėlių. Efektyviausia priemonė – skiepai.
•Iki šių metų spalio sostinėje užregistruoti 46 šios ligos atvejai. Ankstesniais metais pasitaikydavo tik pavienių ligos atvejų: pernai – 6, užpernai – 3. Ligos užkratą žmonės paprastai parsiveždavo iš užsienio.
