Verta pastebėti, kad genetiškai modifikuoti produktai nėra naujovė. Ūkininkai per amžius didindavo gyvūninės ar augalinės kilmės produktų kiekybę ir kokybę įvairiais priedais. Todėl pasaulyje egzistuoja tūkstančiai skirtingų rūšių pasėlių.
Visa ankstesnė veikla buvo ribojama tik vieno aspekto – nebuvo galima sujungti skirtingų rūšių organizmų. Šiandien, biotechnologijos dėka, tai nebėra problema. Dabar mokslininkai gali genetiškai jungti skirtingas rūšis. Pavyzdžiui, žuvies geną, kuris leidžia jai išgyventi šaltame vandenyje, persodinti į pomidorą, kad šis atlaikytų šaltus orus. Ši technologija gali sukelti revoliuciją maisto produktų gavyboje.
Tačiau genetiškai modifikuoti produktai kelia nerimą kai kuriems klientams ir aktyvistams. Nors mokslininkų ketinimai ir geri, šių produktų poveikis žmonių organizmui yra kontraversiškas. Ar ši genetinės modifikacijos nauja forma yra saugi?
Nauji prancūzų tyrimai tikina, kad ne. Kodėl? Štai ką jie atrado: NK603 yra javų rūšis, kuri buvo genetiškai modifikuota toleruoti herbicidus, kurie panaikina aplink esančias piktžoles. Mokslininkai nustatė, kad NK603 rūšies javuose herbicidai išliko. Be to, žiurkėms, mitusioms šiais javais, per septynis mėnesius atsirado navikų ir jos mirė anksčiau nei gyvūnai, gavę ėdalą, kuriame buvo kitos rūšies javų.
Kaip bebūtų, mokslininkai, palaikantys idėją genetiškai modifikuoti produktus, kaltino tyrimo autorius pasirinkus tik tuos skaičius, kurie tiko jų tyrimui ir pamiršus tuos, kurie jiems „nepatogūs“. Tyrimo autoriai pamiršo parašyti, koks kiekis genetiškai modifikuotų produktų buvo duodamas žiurkėms. Ką jau beminėti, kad 20 gyvūnų, ėdusių nemodifikuotus javus, taip pat išsivystė navikai.
Todėl, prieš atsakant klausimą, kenkia genetiškai modifikuotas maistas ar ne, reikia ištirti šių produktų poveikį žmogui. Kol laukiama šių tyrimų, kai kurios Europos valstybės, pavyzdžiui, Rusija ar Didžioji Britanija, jau uždraudė kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus.
Parengė Dovilė Lebrikaitė
