– Visi žino, kad pavojingiausias odos vėžys – melanoma. O bazalioma? Ar ji labai pavojinga?
– Tai piktybinis navikas, tačiau ne toks agresyvus kaip melanoma, jis retai išplinta į kitus organus, vystosi ir auga gana lėtai, bet destruktyviai.
Ši odos vėžio forma išsivysto iš giliausių odos epidermio bazinių ląstelių, todėl vadinama bazinių ląstelių karcinoma ar bazalioma.
– Ar įmanoma pastebėti pirmuosius šios ligos požymius?
– Yra keletas bazaliomos tipų, nuo kurių priklauso, kaip greitai ji auga, kokį gydymą teks pasirinkti, kokia rizika, kad odos vėžys gali atsikartoti.
Pirmieji požymiai gali būti maži, dažniausiai kūno odos spalvos mazgeliai ar gumbeliai su paviršinėmis kraujagyslėmis veide, aplink akis, nosį, ant kaktos, ausų, kaklo srityje – tai vadinamoji mazginė bazalioma.
Negydomas mazgas didėja, plinta gilyn ir gali išopėti – tai jau išopėjusi bazaliomos forma.
Bazalioma gali plisti odos paviršiumi ir priminti egzemą – tai rausvo atspalvio, šerpetojanti plokštelė, paprastai atsirandanti liemens, krūtinės srityse, ant galūnių – tai paviršiumi plintanti bazalioma.
Taip pat gali susidaryti tamsus mazgelis – pigmentinė bazalioma, kuri dažnai supainiojama su melanoma.
Sklerozuojanti bazalioma – rečiausia šios ligos forma, kai vėžinės ląstelės plinta taip, kad jų paplitimo ribos neaiškios. Tokį darinį labai sudėtinga pašalinti.
Visi šie dariniai paprastai būna neskausmingi, jų neniežti. Todėl dažnai žmonės į tai numoja ranka arba jų apskritai nepastebi.
Savo pacientus nuolat mokome, kad jei ant kūno atsiranda darinys, kuris ne nyksta, o po truputį didėja, šerpetoja ir du mėnesius negyja naudojant įprastas priemones, būtina kreiptis į specialistus. Ypač jei žmogus vyresnio amžiaus. Tiesa, pastaruoju metu ši liga apninka ir jaunesnius žmones.
Apskritai pastarąjį dešimtmetį odos vėžio atvejų labai sparčiai daugėja visame pasaulyje.
– Su kuo tai susiję, kas dažniausiai sukelia šią ligą?
– Pagrindiniai rizikos veiksniai – ultravioletiniai spinduliai. Pavojingas yra ne tiek momentinis stiprus nudegimas, kiek ilgalaikis saulės poveikis. Žmonės, kurie metų metus kepinasi saulėje ir dar turi šviesią odą (I ir II tipo), ypač rizikuoja susirgti.
Bazalioma dažniausiai atsiranda mažiausiai nuo saulės spindulių apsaugotose vietose – ant veido, kaklo.
Nemažai įtakos turi genetinis polinkis sirgti bazalioma. Be abejo, rizika susirgti odos vėžiu didėja, kai yra nusilpęs imunitetas, vartojami įvairūs vaistai.
– Jeigu žmonės atsakingiau rūpintųsi savimi ir savo kūnu, odos ligas anksti pastebėtų ir galbūt nesunkiai jas įveiktų?
– Tai tiesa. Odos vėžį lengva ne tik pastebėti, bet ir gydyti, jei jis užtinkamas ankstyvos stadijos. Juk jis matomas, nepasislėpęs kur nors skrandyje ar žarnyne.
Laiku diagnozavus bazaliomą ją išgydyti nėra sudėtinga. Todėl jei kas nors kelia nerimą, nereikia bijoti užsukti pas dermatologą.
Būtina kartą per mėnesį po vonios procedūrų apžiūrėti visą savo kūną, ar neatsirado naujų darinių, bėrimų, ar nepakito apgamai. Ypač tai aktualu prieš vasarą ir po jos, maždaug spalio mėnesį.
– Kokie bazaliomos gydymo metodai taikomi Lietuvoje?
– Gydymo taktika priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir naviko atsiradimo vietos bei jo paties savybių.
Geriausias gydymo metodas – chirurginis darinio pašalinimas. Po to atliekamas histologinis šio darinio tyrimas parodo, ar navikas visiškai pašalintas, kokia jo plitimo ir morfologinė forma.
Jei didesnis vėžio mazgas atsiranda ant skruosto, kaktos ar ausies kaušelyje, jį sudėtingiau pašalinti, reikia plastikos chirurgo pagalbos. Sunkiai anatomiškai prieinamose vietose gali būti sėkmingai taikomas spindulinis gydymas.
Paviršiuje susiformavusiai mažo skersmens bazaliomai galima taikyti specialų gydomąjį kremą, o didesnio skersmens navikams gydyti jau šešerius metus taikome fotodinaminę terapiją – vėžinės ląstelės žūsta paveiktos tam tikros medžiagos ir tam tikro ilgio spindulių. Sveikų ląstelių tai nepaliečia.
Po kelių šios terapijos seansų paviršiuje susiformavusi bazalioma visiškai išgydoma, nelieka randų.
– Susidaro įspūdis, kad šis piktybinis navikas ne toks jau ir piktybinis?
– Panašiai. Negydomas jis savaime nedingsta, neišnyksta, o tik plinta platyn ir gilyn.
Tačiau dėl keisčiausių priežasčių žmonės nesikreipia į medikus – matyt, nežino, kur, bijo, kad išgirs baisią diagnozę.
Tad kol neskauda, nesikreipia į mus. O vis didėjančią bazaliomą slepia po kepure, akiniais – išradingumo netrūksta.
Esu mačiusi ne vieną žmogų, kuris bazaliomą turėjo 15 ar net 33 metus.
– Per metus pasaulyje odos vėžiu suserga 2 milijonai, Lietuvoje – per 2000 žmonių. Kokie mokslo laimėjimai šioje srityje?
– Medicina labai sparčiai žengia į priekį, o dermatoonkologijoje pastaraisiais metais padaryta daugybė atradimų.
Iki šiol neturėjome efektyvaus gydymo, kuris įveiktų bazaliomą, išplitusią į kitus organus arba atsiradusią pakartotinai po jos pašalinimo, taip pat negalėjome padėti pacientams, kuriems nebuvo galima taikyti operacijos ar gydymo spinduliais.
Tai paskatino mokslininkus ieškoti naujų sprendimų.
Nustatyta, kad sergantiems bazinių ląstelių karcinoma daugiau kaip 90 proc. atvejų būna pakitęs vadinamasis Hedgehog signalų perdavimo kelias. Jis dalyvauja perduodant signalus ląstelei, reguliuoja organų ir audinių augimą ir vystymąsi ankstyvose žmogaus gyvenimo stadijose, ypač vystantis embrionui. Vėliau jo aktyvumas mažėja.
Pastebėta, kad Hedgehog kelio pakitimai skatina bazaliomos atsiradimą. Todėl juos veikiantis preparatas yra perspektyvus išplitusiai odos bazinių ląstelių karcinomai gydyti.
Šie vaistai yra pirmieji, kuriuos JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino išplitusiai dažniausiai diagnozuojamai odos vėžio formai gydyti.
Tai teikia vilties, kad greitai galėsime padėti tiems ligoniams, kuriems negalėjome taikyti chirurginio gydymo, ir tiems, kurių liga jau yra pažengusi ir išplitusi į kitus organus.
