Per daug nesveiko maisto
Cukrinis diabetas – tai liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimas, lemiantis gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Abiem atvejais ši liga – tai daugelio organizmo sistemų sutrikimas, darantis didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybės blogėjimui.
„Pagrindiniai cukrinio diabeto tipai yra du. Pirmojo tipo diabetas yra liga, kurios metu organizme negaminamas arba pagaminamas nepakankamas insulino kiekis. Šio tipo diabetu serga 10 – 15 procentų visų sergančiųjų. Antrojo tipo diabeto atveju insulino kiekis kraujyje gali būti netgi per didelis. Sergant bet kuriuo cukrinio diabeto tipu tinkama mityba yra itin svarbi“, – sako Lina Viniarskaitė, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė.
Pirmasis, priešingai nei antrasis diabeto tipas, paprastai pasireiškia jaunesniame amžiuje. Antrojo tipo diabetu dažniau serga vyresni žmonės, tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad šia liga vis dažniau serga jaunesni žmonės.
Pasak L. Viniarskaitės, sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu daugėja galimai dėl žmonių populiacijos senėjimo, kultūrinių ir socialinių pokyčių, didėjančios urbanizacijos. Dabar gyvenimo tempas yra itin didelis, todėl žmonės dažnai nekreipia dėmesio į savo gyvenseną. Valgo per daug arba per mažai, racione dominuoja nepilnavertis maistas, suvalgoma daugiau nei išeikvojama, nes fizinis aktyvumas taip pat yra labai menkas.
Tinkama mityba ir apsaugo, ir gydo
Mityba daro įtaką abiems cukrinio diabeto tipams. Antrojo tipo atveju – svarbu reguliuoti suvartojamo maisto medžiagų kiekius (ypač angliavandenių ir riebalų), maitintis subalansuotai bei būti fiziškai aktyviems. Pirmojo tipo diabeto atveju visa tai dar būtina kruopščiai derinti su insulino injekcijomis. Mityba bei fizinis aktyvumas yra ir prevencinė, ir gydymo priemonė.
„Sveikos gyvensenos principais turėtų vadovautis visi. Vis dėlto ypatingą dėmesį į tai turėtų kreipti rizikos grupėje esantys žmonės – tie, kurių šeimos nariai serga ar sirgo cukriniu diabetu. Tokie žmonės nuo pat vaikystės turi itin kruopščiai rinktis, ką ir kiek valgyti, adekvačiai judėti, atsisakyti žalingų įpročių. Svarbu žinoti, kad sveikai gyvenant galima išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto ar net jį išgydyti, jei priemonių imamasi pirmosiose ligos stadijose“, – sako L. Viniarskaitė.
Kaip subalansuoti mitybą?
Antrojo tipo cukrinio diabeto išsivystymą lemia ir genetinis polinkis, ir nuolatos veikiantys išoriniai veiksniai. Pagrindinis jų – nutukimas, kurį skatina perteklinė mityba ir per mažas judėjimas. Žinoma, kad reguliariai sportuojantiems žmonėms tikimybė susirgti šia liga yra tris kartus mažesnė negu nesportuojantiems. Rūkymas, per mažas maistinių skaidulų kiekis maiste taip pat didina riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu.
Svarbios visos maisto medžiagos, tiksliau, tinkamas jų kiekis. Rizikos grupėje esančių žmonių racione turėtų būti mažiau gyvūninės kilmės riebalų, tinkamas kiekis baltymų ir angliavandenių.
Reikėtų vengti saldumynų, riebių maisto produktų ir patiekalų. Didelės reikšmės cukraus kiekiui kraujyje, svorio mažinimui turi maistinės skaidulos, kurių yra šviežiose daržovėse, vaisiuose, grūdinėse kultūrose. Todėl šių produktų reikėtų valgyti daugiau. Per dieną vertėtų suvartoti ne mažiau kaip 30 gramų skaidulų.
„Ne visi žinome, kokiuose produktuose kokių ir kiek maisto medžiagų yra, kiek jų reikia suvartoti, koks kiekis yra per didelis. Tokiais atvejais visada gali padėti gydytojai dietologai, kurie, pagal esamą ligos tipą ir kitas aplinkybes, padeda susidaryti tinkamos mitybos planą. Ypač svarbu stebėti ne tik angliavandenių kiekį, bet ir kitų medžiagų – riebalų, baltymų, mineralų, vitaminų“, - sako L. Viniarskaitė.
Anot jos, dėmesį reikėtų atkreipti ir į suvartojamos druskos kiekį. Sveikam žmogui maistui skaninti reikėtų vartoti ne daugiau kaip 4-5 gramus arba 1 arbatinį šaukštelį druskos per dieną, sergančiajam – dar mažiau. Derėtų nepamiršti, kad daugelyje maisto produktų (konservuotame maiste, pusfabrikačiuose, duonoje) druskos kiekis yra gana didelis. Per sūrus maistas gali turėti įtakos diabeto komplikacijoms.
Svarbu laiku imtis gydymo
Pirmojo tipo cukrinis diabetas pasireiškia staigiai ir netikėtai, dažnai diagnozuojamas ištikus komai. Štai antrojo tipo diabetas vystosi lėtai. Žmogus, turintis padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, gali to nė nejausti ir nežinoti ilgą laiką.
„Įtarti, kad sergate cukriniu diabetu, galite, jei pasireiškia itin gausus šlapinimasis, troškulys, didesnis apetitas, svorio kritimas ar didėjimas, nuovargis, galvos skausmai, odos niežėjimas, spuogai. Be to, apie cukrinį diabetą gali signalizuoti ir regėjimo sutrikimai, pykinimas, vėmimas. Pajutus vieną ar kelis šių simptomų svarbu kuo skubiau kreiptis į medikus. Prevencijai labai svarbu reguliariai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje“, – sako L. Viniarskaitė.
Jei laiku nesiimama keisti gyvensenos, mitybos įpročių ar nekreipiama dėmesio į gydytojų rekomendacijas, cukrinis diabetas gali lemti ne vieną sudėtingą komplikaciją.
Pasak L. Viniarskaitės, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti įvairias kraujagyslių ligas, nukenčia širdies kraujagyslių sistema, padidėja kraujospūdis, sutrinka įvairių organų kraujotaka. Negydomas cukrinis diabetas žaloja inkstus, nervus, lemia regėjimo prastėjimą net iki apakimo, didina smegenų insulto riziką.
