Po Seimo nario Juliaus Veselkos staigios mirties prieš tiesioginę radijo laidą medikai ragina visose radijo ir televizijos studijose įrengti širdies defibriliatorius, skirtus infarkto
ištiktam žmogui gaivinti, kol atvyks greitoji pagalba.
Kardiologams skaudu, kad Lietuvoje apie 1400 žmonių nespėja
nuvykti į ligoninę ištikus miokardo infarktui, per vėlai kreipiasi
į medikus - tokių pavėlavusių yra 60 proc. ligonių, nors pirmos
valandos po infarkto yra auksinės.
Tyrimai rodo, kad net 54-55 proc. visų mirčių Lietuvoje sudaro
mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ir šis procentas nemažėja
jau daug metų. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta
Petrulionienė sako, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių
ligų Lietuvoje 2-3 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
„Tai žino beveik visi, tačiau jau dešimt metų ir daugiau šis
procentas nemažėja žemiau 50 proc., pastaraisiais metais netgi
padidėjo. Pagrindinė mirčių priežastis yra išeminė širdies liga ir
iš jos išsivystęs miokardo infarktas, antroje vietoje mirčių
struktūroje yra insultai. Stacionaruose matome labai daug darbingo
amžiaus žmonių - grupėje nuo 45 iki 64 metų amžiaus miokardo
infarktą patyrusių yra tikrai nemažai“, - Eltoje surengtoje spaudos
konferencijoje kalbėjo profesorė.
Jos teigimu, ypač anksti šiomis ligomis pradeda sirgti vyrai -
nuo 45 metų ligų rizika labai išauga, bet neretai matomi ir
jaunesni - pasitaiko ir 30-mečių, ir netgi 20-mečių, patyrusių
infarktą. Moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau, bet serga
dažnai, ypač vyresnio amžiaus moterys, o vyresnės kaip 65 metų
pralenkia vyrus sergamumu ir mirtingumu.
Prof. Pranas Šerpytis kviečia pažvelgti į kitą Baltijos jūros
pusę -Švedijoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta mažiau negu
40 proc. iš visų mirštančiųjų. „Įvardyčiau vieną pagrindinę šio
skirtumo priežastį - kitokį žmonių požiūrį į savo gyvenimo būdą ir
sveikatą. Kas sukelia infarktą - tai, visų pirma, lėtinis pastovus
stresas. Aišku, savo genetikos mes niekada nepakeisime (...), o
širdies ligos yra visų civilizuotų kraštų ligos, bet kartu požiūris
į sveikatą pas mus yra ne toks, koks turėtų būti. Infarktas
nesivysto vien tiems, kurie jau serga išemine širdies liga -
kartais infarktas gali ištikti ir didelio streso, susijaudinimo,
aukšto arterinio kraujospūdžio metu“, - sakė profesorius.
Be lėtinio streso, tarp infarkto priežasčių kardiologai
akcentuoja rūkymą, nemigo naktis, nevisavertį poilsį savaitgaliais,
konfliktines situacijas darbe ir namuose, depresijas,
nekontroliuojamą arterinį kraujospūdį, netinkamos mitybos ir
gyvensenos įpročius.
Medikų teigimu, Lietuvoje reikia nedelsiant pradėti kurti
sveikatos išteklių valdymo sistemą, į kompleksines programas
įtraukiant ir visas ministerijas. Per 15-20 metų, sistemingai
ugdant žmogų nuo pat vaikystės, šeimose, įmanoma pakeisti
visuomenės požiūrį į gyvenseną ir savo sveikatą. Tai įrodo Suomijai
priklausančios Šiaurės Karelijos miškų gyventojų pavyzdys, kai
nuosekliai keičiant žmonių įpročius ir mitybą mirtingumas nuo
širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo net apie 75 proc.
„Nors miokardo infarktas itin klastingas, jį gydyti mes mokame,
tačiau reikia siekti, kad 80 proc. infarkto atvejų būtų išvengta
keičiant gyvenimo būdo ir elgsenos įpročius“, - teigia gydytojai
kardiologai.
Manoma, kad teigiamų rezultatų ateityje duos nuo 2006 m.
Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir
profilaktikos programa, išaiškinant miokardo infarkto rizikos
veiksnius.
