„New England Journal of Medicine“ publikuotame straipsnyje rašoma, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius krūties vėžį įveikusių moterų skaičius išaugo ne dėl mamografijos išpopuliarėjimo, o dėl efektyvesnių gydymo metodų. Taip pat pateikiama statistika, kad per metus 70 000 pacienčių dėl netikslių mamografijos parodymų klaidingai diagnozuojamas vėžys. Toks nuosprendis moteris ne tik priverčia ieškoti brangių nereikalingo gydymo būdų, bet ir palaužia psichologiškai.
„Mūsų studija kelia klausimus apie tikrąją mamografijos vertę“,- rašė Dartmoutho koledžo epidemiologijos ir biostatistikos profesorius daktaras Gilbertas Welchas. „Pastebėta, kad nauda mažinant mirčių skaičių yra turbūt mažesnė nei žala klaidingai diagnozuojant vėžį.“
Šis tyrimas prisideda prie kontraversiškų pastebėjimų, kad mamografijos metu atrastos į vėžines panašios ląstelės niekada neišsivysto į ligą, jeigu jų nepuolama laikyti pavojingomis bei gydyti. Šiai nuomonei prieštarauja kai kurie medikai, teigiantys, jog šie tyrimai gali pakenkti moterų nuomonei apie sveikatos priežiūrą bei tyčia skelbiami, kad sumažėtų išlaidos sveikatos apsaugai.
„Tai – piktavališka nesąmonė. Užteks kaltinti mamografiją dėl neteisingų diagnozių ar gydymo vien tam, kad vyktų mažiau tyrimų“,- kalbėjo Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojas Danielis Kopansas, atsakingas už krūtų tyrimus.
Welchas ir onkologas daktaras Archie Bleyer’as iš Oregono nagrinėjo tyrimų duomenis, pateiktus Nacionalinio vėžio instituto bei Ligų kontrolės ir prevencijos centro. Pastebėta, kad 1976-2008-aisiais ankstyvosios stadijos vėžio diagnozių šimtui tūkstančių moterų padaugėjo nuo 112 iki 234, o tuo pat metu vėlyvosios stadijos diagnozių sumažėjo 8 procentais.
Studijos autoriai mano, kad jei mamografija iš tiesų būtų itin veiksminga, ji ne tik aptiktų ankstyvosios stadijos vėžį, bet ir padėtų eliminuoti vėlyvosios stadijos vėžio atvejus, nes auglį būtų galima pastebėti jam dar neišaugus.
Statistika parodė, kad realybė – kiek kitokia. Kiekvienai iš 112 ankstyvosios stadijos vėžio diagnozių teko vos aštuoni išvengti vėlyvosios stadijos atvejai. Tai tyrėjams pasufleravo, kad mirčių sumažėjimą lemia tikrai ne mamografija.
Welchas teigė, kad skirtumas dar aiškesnis pasidarė žvelgiant į duomenis ligonių, kurioms buvo 40 metų ir mažiau – tai amžius, kai reguliari mamografija dar nėra būtina. Pastebėta, kad per pastaruosius 32 metus 40-ies metų amžiaus ir vyresnių moterų mirčių nuo krūties vėžio sumažėjo 28 procentais, o jaunesnių – net 42 procentais.
„Daugiausiai mirčių sumažėjo toje amžiaus grupėje, kuriai mamografija dar nėra aktualia, tad manome, jog laurus reikėtų atiduoti ne mamografijai, o pagerėjusioms gydymo sąlygoms.“
Welchas, švietimų bei neteisingų diagnozių tyrėjas įvairioms vėžio formoms, teigė, kad amžiaus grupių statistikų skirtumą lėmė tai, kad vyresnėms moterims atlikta mamografija atrado dar visai nekenksmingas ląsteles ir, jei jos būtų paliktos ramybėje, turbūt nebūtų išsivysčiusios į piktybines.
Idėja, kad krūtyje aptinkamas auglys gali pats susitraukti, neretai minima ir Europos daktarų. Welchas teigė, jog švietimo technologija leidžia gydytojams rasti į vėžį panašias, tačiau galutinai dar neištirtas ląsteles.
„Kai girdime žodį „vėžys“, iškart galvojame, jog tai – auglys, kurio negydant laukia šio darinio augimas bei neišvengiama mirtis. Vis tik dabar į tai žiūrime kitaip ir ankstyvose ligos stadijose vėžiu yra vadinami tiesiog neįprasti dariniai, kurie savaime atsiranda bei išnyksta. Tokie augliai yra tokie maži, kad praeityje jų niekas nepastebėdavo, tačiau pats žmogus nesiskųsdavo sveikata. Šiuo metu mūsų gebėjimas atrasti dalykus yra pažengęs gerokai toliau nei suvokimas, kas tie dalykai iš tiesų yra.“
Beje, šiandien vėžys nesunkiai išgydomas ir jį aptikus vėlesnėse stadijose. Vis tik kiti gydytojai yra linkę prieštarauti. Daktarė Stamatia Destounis iš Ročesterio, Niujorko klausė: „Keista, kad tyrėjai sako, jog randame per daug ankstyvosios stadijos vėžio atveju, tačiau argi tai ir nėra svarbiausia?“
Ji pažymėjo, kad mamografija nėra pats tobuliausias būdas vėžiui aptikti, tačiau nesutinka, jog atrasti kitos rūšies dariniai neturėtų būti gydomi: „Mes negalime žinoti, ar ankstyvos stadijos krūties vėžys toliau neprogresuos į agresyvią formą. Kaip reikėtų pasakyti pacientui, kad jo situacija nelabai aiški ir gydymo geriau nereikėtų? Mes to daryti negalime.“
Daktaras radiologas ir Amerikos krutų ligų asociacijos prezidentas Stephenas Feigas tyrimą pavadino moksliškai silpnu ir baiminasi, kad jis atbaidys moteris nuo profilaktinio tikrinimosi. Sveikoms moterims, kurioms jau suėjo 40 metų, patariama reguliariai persišviesti krūtis kas metus arba dvejus.
Vis tik 2009-aisiais JAV pastebėta, kad tokie reguliarūs tyrimai neretai lėmė nereikalingą finansų švaistymą, pacientų psichinės sveikatos pažeidimus, neigiamą radiacijos poveikį organizmui, neteisingas diagnozes. Šiandien rekomenduojama 50-74 metų amžiaus moterims tikrintis kas keletą metų, o toms, kurioms yra virš 40 ir šeimos istorijoje yra krūties vėžio atvejų, tikrintis kasmet.
Welchas teigė, kad neliepia moterims staiga atsisakyti tyrimų, tačiau pataria atsargiau žiūrėti į jų rezultatus. Vietoje įprastinio reguliarumo reikėtų kreipti dėmesį į tai, ar moteris patenka į rizikos grupę – joms mamografija padeda labiausiai ir yra mažiausia tikimybė, kad diagnozė bus neteisinga. Taip pat jis pabrėžė, kad, krūtyje aptikus keistą darinį, verčiau nueiti išsitirti, o ne gyventi nežinioje: „Niekas nesiginčija dėl diagnostinės mamografijos svarbos. Svarbu tik tai, ar iš tiesų reikėtų taip griežtai tikrinti ir gąsdinti moteris, kurios yra visiškai sveikos ir nepatenka į rizikos grupę.“
