Džiaugsmo ašaros, šilti apkabinimai ir sveikinimai. Taip neseniai Martynas buvo pasitiktas grįžęs iš Austrijos.
Šilutės rajono Mociškių kaimo gyventojas Vienos klinikoje žengė pirmą žingsnį svajonės link – buvo atlikta parengiamoji operacija. Po pusmečio jam bus pritvirtinta dirbtinė ranka, kurią jis galės valdyti.
Martyno galūnes sukaustė artrogripozė. „Tai sąnarių ir raumenų liga. Panaši į paralyžių, dėl kurio sunku judinti galūnes”, – aiškino Martyno motina Danguolė Girulienė.
„Aš iki šiol nežinau, kokį jausmą patiria žmogus, keliantis stiklinę, apsirengdamas”, – „Lietuvos ryto” televizijai sakė Martynas.
Jei viskas bus gerai, kitąmet jis galės tai patirti. Su austrų medikų sukurta dirbtine ranka galima atlikti net smulkiausius darbus.
Sveikas žmogus, norėdamas pakelti ranką, turi pasiųsti jai signalą – taip ir ši dirbtinė ranka paklūsta savo šeimininkui. Ji yra valdoma nervų impulsais.
Austrijoje į dešinį Martyno žastą buvo persodinti jo kojos nervai ir raumenys – paruoštos jungtys dirbtinei rankai nuo galvos smegenų iki alkūnės.
„Operacija praėjo gerai. Galbūt per artimiausius šešis mėnesius nervai ims gaudyti signalą.
Tu – šaunuolis, drąsus vyras”, – tokiais žodžiais po operacijos Martyną drąsino jai vadovavęs austrų profesorius Oskaras C.Aszmannas.
Po pusės metų Martynas vėl turės apsilankyti Vienoje. Tuomet medikai įvertins, kaip prigijo nervai.
Po pusmečio jo plaštakos ir dilbio visai nebeliks. Medikai rankos dalį amputuos ir prijungs naują, bioninę, smegenų impulsais valdomą ranką.
„Ta ranka bus nuimama. Vakare ją bus galima prijungti prie energijos šaltinio ir įkrauti, o ryte vėl pritvirtinti”, – aiškina D.Girulienė.
Siekis gyventi visavertį gyvenimą užgožia bet kokį skausmą. Martyno veido nepalieka šypsena, nors jam pusmetį teks kęsti veriantį skausmą.
„Dėl skausmo dukart per dieną turiu gerti vaistus. Operuotoje vietoje tartum elektra laksto, nors nuo operacijos praėjo jau trys savaitės”, – pasakoja jis.
Liga, ligoninės, balti chalatai ir skausmas Martyną lydi nuo pat gimimo. Septynių mėnesių sulaukusio vaiko kojas bandyta koreguoti įtvarais, gipsuojant.
„Vaikui tas gipsas kojas nutrindavo, jis klykdavo. Tuomet tėvas paimdavo pjūklą, gipsą nupjaudavo, o ryte ir vėl lėkdavome gipsuoti. Klaipėdos medikai žadėjo išgydyti gipsuodami, tikino, neva nereikia jokios operacijos”, – pasakoja D.Girulienė.
Kai po poros su puse metų tapo aišku, kad gipso įtvarai nepadės, vaikas buvo išsiųstas į Vilnių ortopedinei operacijai atlikti.
„Užrašė į eilę, o kai ji atėjo, Martynas susirgo gripu. Vėl iš naujo į eilę. Kaulai pradėjo suaugti, ir mes ėmėme ieškoti, kur ir kas greičiau atliktų operaciją.
Užburtas nesėkmių ratas šeimą privertė ieškoti kitos išeities. Danguolė kreipėsi į nevyriausybines organizacijas. Pagalbos ranką ištiesė švedai.
Martynui buvo ketveri, kai su mama išvyko į Švediją. Vietos medikai buvo priblokšti – jų teigimu, vaiką seniai reikėjo operuoti. Operaciją jie atliko nedelsdami. Netrukus Martynas pirmą kartą savo gyvenime buvo apautas batais.
Greitai vaikas ėmė lakstyti ir net žaisti futbolą.
Švedų gydytojai prašė darkart atvykti, kai Martynui sueis 18 metų.
„Bet nuvažiavome į Vilnių. Gydytojai pasakė, kad viskas labai gerai padaryta, sąnariai gerai suaugo, nebereikalinga jokia kojų korekcija”, – pasakoja Danguolė.
Dabar kojos nebekelia jokių problemų, tačiau rankų Martynas nevaldo iki šiol.
Viltis turėti bent vieną dirbtinę, kaip juokauja vaikinas – Terminatoriaus ranką – kilo tuomet, kai Martynas sužinojo apie Vienoje dirbantį A.C.Aszmanną, jau pritvirtinusį tokią ranką porai pacientų.
Internetas – visagalis. Martynas susirado austrą Patricką, kuriam O.C.Aszmannas pirmajam pritaikė bioninį protezą, vėliau rado ir patį profesorių.
„Parašiau jam elektroninį laišką ir buvau pakviestas į apžiūrą. Manęs paklausė, ar ryžčiausi rankos amputacijai. Neturiu ko prarasti – noriu turėti veikiančią ranką”, – kalba M.Girulis.
Šiandien jau ne vienas pacientas, gavęs nervų impulsams paklūstantį protezą, gyvena aktyvų visavertį gyvenimą. Tokį, kokio trokšta ir Martynas.
„Martynas nori turėti bent vieną normaliai veikiančią ranką, nebūti našta nei tėvams, nei visuomenei, užsidirbti ir mokėti mokesčius. Tačiau tokios operacijos daug kainuoja”, – neslepia D.Girulienė.
Lietuvoje kompensuojami tiktai paprasti stabilūs protezai.
„Nenoriu tokio – aš noriu rankos”, – sako Martynas.
Pastaroji, bet ne paskutinė Martyno operacija Austrijoje kainavo 21 tūkst. eurų (72,5 tūkst. litų). Kad sūnus kada nors galėtų ištiesti ranką ir pasisveikinti, šeima pardavė beveik viską, ką turėjo, pinigų aukojo Šilutės krašto žmonės, labdaros koncertus rengė žvaigždės.
Tačiau kad vaikino svajonė galutinai išsipildytų, reikia dar mažiausiai 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų) – tiek kainuoja rankos protezas.
„Kol kas kitos svajonės neturiu. O po to norėčiau apkabinti mamą, išmokti normaliai vyriškai pasisveikinti. Asmeniškai paspausiu ranką kiekvienam, kuris prisidės prie mano svajonės išsipildymo.
Tikrai kiekvienam paspausiu!” – patikina vaikinas.
„Lietuvos ryto” televizijos laidą „Gyvenimo būdas” žiūrėkite pirmadieniais 18 val. 45 min.
Operacijos – nuo mažens
Darius Radzevičius
Plastikos chirurgas
„Išvertus iš graikų kalbos artrogripozė – kreivas sąnarys. Vaikų, turinčių tokią diagnozę, kasmet gimsta ne taip ir mažai – vienas iš trijų tūkstančių.
Nors ligos pavadinime minimi kreivi sąnariai, iš tikrųjų bėdų atsiranda dėl raumenų ir sausgyslių, kurios neturi jėgos judinti galūnes, lankstyti sąnarius. Nelankstomi sąnariai pamažu sustingsta, dėl to juos išjudinti būna dar sunkiau.
Nors liga apima daugelį sąnarių, didžiausia bėda dėl riešo, čiurnų sąnarių, galimas net šlaunikaulio išnirimas.
Artrogripozės priežastys tebėra nežinomos, tačiau diagnozė paaiškėja iš karto, vos vaikui gimus. Dar naujagimiui imama taikyti reabilitaciją, jo galūnės tvirtinamos įtvarais, mankštinamos, judinamos, neleidžiama sąnariams sustingti.
Jei tokių priemonių nepakanka, daromos sąnarių operacijos. Pirmiausia imamasi alkūnės sąnario – ši operacija atliekama 1,5–2 metų vaikams. Ja siekiama atpalaiduoti sąnarius, kad vaikas galėtų sulenkti ranką per alkūnę. Nors ranka nebus labai lanksti, kaip sveiko vaiko, ligonis pats galės, pavyzdžiui, pavalgyti.
Plaštaka per riešą dažnai būna pritraukta prie rankos, tad taip pat reikia atpalaiduoti sąnarį, kad vaikas galėtų judinti plaštaką. Tokios operacijos atliekamos 7–12 metų vaikams. Operuojami ir kojų sąnariai.
Tokie vaikai net ir po operacijų nebūna tokie pat kaip sveiki – jiems sunkiau judėti, tenka avėti specialią avalynę, tačiau daugiau ar mažiau jie gali patys apsitarnauti.”
Protezai vis tobulėja
Dirbtinės žmogaus kūno dalys naudojamos jau daug šimtmečių.
Visiems žinomi tradiciniai protezai nebūna sujungti su nervų sistema, todėl jų valdyti negalima. Šiandien mokslas siūlo dirbtines, vadinamas bioninėmis, galūnes, kurios gali atlikti beveik visas tikroms kūno dalims būdingas funkcijas.
Jau dabar rinkoje yra bioninių kojų, rankų protezų, kuriama ir bioninė akis, leisianti atkurti regėjimo funkciją.
Amerikiečiai pažengė dar toliau – jie sukūrė bioninę ranką, kuria galima ne tik atidaryti ar uždaryti duris, pakelti daiktą ar atversti knygą, bet ir jausti šaltį, karštį, spaudimą.
