Vyresnio amžiaus pora Vilniaus Vingio parko takais keliauja du kartus per savaitę. Savaitgaliai Rimas ir Ona stengiasi išvažiuoti iš miesto ir šiaurietišką ėjimą praktikuoti gamtoje. Juk galimybės tai daryti Lietuvoje - itin palankios.
„Šiaurietišką ėjimą atradome prieš kelerius metus, svečiuodamiesi Lenkijos slidinėjimo kurorte. Man asmeniškai, slidinėti nėra lengva - metai nebe tie. Trūksta ir fizinio pasiruošimo, ir ryžto. O štai ėjimas - sportas, kuris ne tik neapkrauna organizmo, bet ir leidžia jam pasikrauti teigiama energija, netgi pailsėti“, - pažinties su šiaurietišku ėjimu istoriją pasakoja Rimas.
Jam pritaria sutuoktinė Ona - moteris yra patyrusi rimtą kojos traumą, todėl aktyviai sportuoti negali. O šiaurietiškas ėjimas jai padėjo atsikratyti kojos skausmų, normalizavo miegą, sustiprino imunitetą ir padėjo kasdien jaustis vis geriau: „Esame tokio amžiaus, kad jau nebegalime plušėti sporto klubuose ar žaisti tinklinį. Šiaurietiškas ėjimas - sporto šaka tiems, kurie pasiilgsta fizinio aktyvumo, bet nenori persistengti.“
Šiaurietiško ėjimo entuziastė tikina, kad tai suteikia žvalumo, praskaidrina mintis ir pakelia nuotaiką. Tą patvirtina ir mokslininkai. JAV miesto Dallaso Cooperio instituto atlikto tyrimo duomenimis, šiaurietiškas ėjimas padeda sudeginti beveik dvigubai daugiau kalorijų bei sunaudoti daugiau deguonies, negu paprastas ėjimas be lazdų tokiu pat greičiu.
Lazdos ir kojos
Šiaurietiškojo ėjimo pirmtaku galima vadinti lygumų slidinėjimą. Tik einant slidžių jums neprireiks. Kaip ir sniego. Vienintelis atributas, kurį naudoja šiaurietiško ėjimo entuziastai - specialios lazdos, kurios padeda eiti. Sportuoti vaikščiodami su lazdomis pirmieji pradėjo suomiai, tačiau labiausiai šią šaką ištobulino ir ją išpopuliarino vokiečiai.
Šiaurietiško ėjimo instruktorius Valdemaras Chmielevskis su šiaurietišku ėjimu susipažino visai atsitiktinai – prieš 4 metus ieškojo sau tinkamos fizinės veiklos, kuri pernelyg neapkrautų jo skaudančio nugaros. Kaip pats sako, lazdos jos kasdienybėje atsirado ne iš gero gyvenimo.
„2008 metais pradėjęs vaikščioti su lazdomis, radau tik vieną žmogų, kuris tai darė profesionaliai – kineziterapeutą Valdą Tautkų. Iš jo išmokau šiaurietiško ėjimo technikos taisyklių“, - prisimena V. Chmielevskis.
Užsiimant šiuo sportu, patikina specialistas, dirba beveik visos pagrindinės raumenų grupės. Nors iš pirmo žvilgsnio ši sporto šaka - itin paprasta, net ir šiaurietiškajam ėjimui labai svarbi technika.
V. Chmielevskis tikina, kad nemažai žmonių suklysta rinkdamiesi lazdas: „Tik tinkamos lazdos leidžia atlikti visus šiaurietiškojo ėjimo judesius.“
Lazdos gali būti tiek fiksuoto ilgio, tiek sustumiamos. Labai svarbi lazdos dalis - ergonominė rankena ir specialus, visą delną apgaubiantis, priderinamo dydžio dirželis. Šiaurietiško ėjimo lazdos yra universalios - jos tinka įvairioms dangoms. Priklausomai nuo ėjimo pagrindo (asfaltas, gruntinis kelias, sniegas) gali būti naudojami skirtingi lazdų antgaliai.
Tinka ir įprasta apranga
Šiaurietiškam ėjimui nėra būtina speciali apranga - tiks ir įprasti drabužiai, su kuriais jums patogu judėti. Tiesa, jei norite eiti žiemą, teks pasirūpinti tinkamesne apranga. Ji gali būti dvisluoksnė - apatiniai drabužiai turėtų būti iš tokios medžiagos, kuri nedrėksta nuo prakaito ir išsaugo šilumą, o viršutiniai - apsaugoti nuo šalto vėjo. Svarbu, kad audiniai būtų kokybiški ir nesunkūs, mat papildoma apkrova ėjimo metu jums tik trukdys.
Eidami šaltu metu, pasirūpinkite pirštinėmis ir kepure - šie atributai padės jums išvengti peršalimo. Kojinės turėtų būti medvilninės arba vilnonės, nes jos gerai sugeria drėgmę.
Taisyklė - eiti iš peties
Šiaurietiško ėjimo technikos taisyklių nėra daug. Pagrindinė – žengiant kaire koja, į priekį statyti dešinėje rankoje laikomą lazdą ir atvirkščiai.
Taisyklingai einant dirba ir viršutinė, ir apatinė kūno dalys. Lazdos padeda paskirstyti krūvį - jis nuo tradiciškai apkraunamos apatinės kūno dalies perkeliamas ir į viršų. Labai svarbu, kad ranka su lazda į priekį judėtų ne iš alkūnės, o iš peties.
Apkrovą gauna visas kūnas, judesiai tampa simetriški. Tik taisyklingai atlikti ėjimo judesiai įdarbina nugaros raumenis.
„Tik žengdami taisyklingai pajusite visą šiaurietiško ėjimo naudą ir šią sporto šaką galėsite praktikuoti kaip pagalbinę gydomąją priemonę. Teisingas ėjimas garantuoja maksimalią naudą ir malonumą“, - sako treneris.
Nauda - lyg vaistų
Šiaurietiškas ėjimas – ne tik raumenis sutvirtinantis ir sąnarius pramankštinantis užsiėmimas, bet ir širdies darbą gerinanti mankšta. Ėjimas su lazdomis nuima dalį krūvio, tenkančio kojų sąnariams ir nugarai, atsipalaiduoja kaklo ir pečių raumenys. Ši veikla gerina širdies ritmą, nes įkvepiama daugiau deguonies, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja fizinė ištvermė.
Tai galimybė sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti kraujotaką ir sveikiems pasitikti artėjančius šalčius. Šiaurietiškas ėjimas yra efektyvi priemonė kovojant su antsvoriu - per valandą ėjimo sudeginama vidutiniškai apie 400 kalorijų, formuojamos visos raumenų grupės.
O eiti galima bus ir žiemą - šiam sportui sezoniškumas netaikomas. Jums sutrukdyti gali nebent lietus.
„Jei esate sveikas, galite vaikščioti tiek, kiek norite. Aišku, jei jums tai teikia malonumą. Ši sporto šaka neturi specialių laiko ar krūvio apribojimų. Svarbiausia – eiti taisyklingai. Jei šiaurietišką ėjimą praktikuosite kaip gydomąją priemonę, prieš pradėdami sportuoti būtinai pasitarkite su specialistu. Jis nustatys, koks krūvis jums yra leistinas“, - pataria šiaurietiško ėjimo treneris.
Maždaug po 30 minučių aktyvios aerobinės veiklos organizmas išskiria vadinamuosius „laimės hormonus“ - serotoniną ir endorfiną. Šie veikia atpalaiduojančiai, o išsiskyręs dopaminas žadina fantaziją ir kūrybiškumą.
„Jausmai, kurie atsiranda po reguliarių treniruočių, vadinami „bėgiojimo euforija“, - neslepia šiaurietiško ėjimo entuziastas. – Eidamas jaučiuosi laisvas – galiu tai daryti vienas, galiu eiti su kažkuo. Šiaurietišką ėjimą galiu praktikuoti tuomet, kai turiu tam laisvo laiko. Šis sportas nevaržo ir nereikalauja nuolatinių išlaidų - inventoriui įsigyti jums užteks ir vidutiniškai 300 litų.“
