Sumažėjus organizmo atsparumui, nusilpus imuninei sistemai tampame neatsparūs virusams, todėl ypač šaltuoju metų laiku mus dažnai kamuoja sloga, kvėpavimo takų ligos. Svarbu atsiminti pagrindinę taisyklę – imuniteto stiprinimas turi būti atliekamas nuosekliai ir ne tik tuomet, kai jau pradeda pulti ligos.
Žiemai save ir savo vaikus ruošti reikia jau vasarą. Orai mūsų nelepina, todėl gyvenimo būdas turi būti adekvatus: sveikas maistas, sportas ir grūdinimasis, sveikas vaikų auginimas. Gydytojai rekomenduoja dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, naudoti vienkartines nosines, vengti žmonių susibūrimo vietų, kontakto su sergančiaisiais.
Vaiko imunitetą reikia stiprinti nuolat: tai pasivaikščiojimai gryname ore, vandens procedūros, aktyvumas pagal vaiko amžių, sveikas maistas, natūralios sultys. Gerą pavyzdį, visų pirma, turėtų rodyti tėvai.
Sveiko žmogaus – sveika nosis
Imunitetui stiprinti pakanka paprastų, žinomų priemonių. Visos bėdos prasideda nuo užtukusios nosies, todėl kasdien privalu švariai išvalyti vaiko nosį. Pirmasis barjeras infekcijai yra sveika nosis. Jos funkcija yra filtruoti orą bei sulaikyti mažas dalelytes, pavyzdžiui, žiedadulkes, drėkinti įkvepiamą orą bei jį sušildyti iki kūno temperatūros, prieš jam patenkant į plaučius.
Privalu drėkinti orą
Jei norite išvengti tradicinių šaltojo sezono ligų, privalote pasirūpinti, kad jūsų namuose visuomet būtų tinkamas drėgmės lygis. Vaiko kambaryje pastatykite indą su vandeniu – jis padės apsaugoti nosies gleivinę nuo išdžiūvimo ir sumažins nosies užgulimą bei tikimybę susirgti gripu. Kai namuose oro drėgmė pakankama, nebe taip džiūsta veido ir kūno oda, burnos gleivinė, geriau miegama, rečiau sergama.
Į lauką
Grynas oras ypač svarbus vaikų imunitetui, todėl, jei tik esate sveiki, kasdien išeikite pasivaikščioti su vaikais į lauką, užuot pasukę į uždarą patalpą, tarkim, prekybos centre įsikūrusią vaikų žaidimų aikštelę.
Kiek laiko būti lauke, priklauso ir nuo to, koks už lango oras. Šaltą, vėjuotą dieną svarbu tinkama vaiko apranga, tokiu oru lauke galima pabūti ir trumpiau. Saulėtą dieną vaikams lauke rekomenduojama būti kuo ilgiau. Sportuodami, lakstydami, žaisdami lauke vaikai grūdinasi, vadinasi, tampa atsparesni ligoms.
Visavertė mityba – nuo mažens
Vienas iš svarbesnių imuninės sistemos stiprinimo būdų – tinkama ir visavertė mityba. Sveikas vaikas negali nusėdėti vietoje – jis nuolat juda, su pasauliu susipažįsta tiesiogiai. Mažo žmogaus mityba turi atitikti energijos poreikį. Pagrindinis energijos šaltinis yra angliavandeniai, todėl jų neturėtų pritrūkti. Labai daug angliavandenių turi kruopos, įvairių grūdų dribsniai, todėl vaiko racione turėtų būti daugiau košių.
Vaikui būtinas kalcis, o daugiausia jo yra pieno produktuose. Daržovės ir vaisiai – organizmui taip reikalingų vitaminų šaltinis. Sustiprinti imunitetą, o ypač šaltuoju metu, padės vitaminas C. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, uogose. Pirmenybę patartina teikti natūraliems produktams.
Imuninės sistemos stiprinimui reikalingas ir vitaminas E, beta karotinas, cinkas, selenas. Vitamino E gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, bulvėse, aliejuje, kviečių gemaluose, avokaduose.
Kuo maisto produktai mažiau apdorojami, tuo jie vertingesni. Šiuo periodu rekomenduojama sumažinti cukraus kiekį, nes jis silpnina imunitetą.
Tai, kas vaikui būtų į naudą
Česnakinės daržovės. Jos naikina daugelį bakterijų, užkerta kelią jų vystymuisi. Česnakas didina organizmo atsparumą oro pokyčiams.
Vitaminas C. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, petražolėse, erškėtuogėse, kiviuose. Jei vaisių valgote mažiau, galite vartoti vitamino C tabletės. Vitaminas C didina organizmo atsparumą kvėpavimo takų, infekcinėms ligoms.
Medus. Tai produktas, be kurio žiemą neįsivaizduojamas bet kurios ligos gydymo procesas. Medus naikina bakterijas, padeda kosint.
Ežiuolių, ramunėlių, medetkų, gervuogių arbatos. Imunitetui sustiprinti naudojamas ir pušų spyglių gėrimas.
Ženšenio šaknis. Iš Azijos kilęs augalas vartojamas norint gauti daugiau energijos ir bendrai žmogaus savijautai gerinti. Jį vartojant kiekvieną dieną, sumažėja peršalimo ligų tikimybė.
