Vizitas pas odontologą – dukart per metus, net jeigu nieko neskauda.
Tokios taisyklės laikosi J. Šuklinas, nors daug sportuojančiam ir varžybose dalyvaujančiam vyrui brangi kiekviena laisvalaikio akimirka.
Treniruodamasis Visagine kanojininkas užsuka pas dantų gydytoją, įsikūrusį šiame mieste. Kai sportininkas ilgiau būna Vilniuje, pagalbos kreipiasi į sostinės odontologus.
Kita taisyklė, kurios laikosi Jevgenijus, – dantis jis valo ne tik ryte ir vakare, bet ir prieš treniruotę. Neretai – keturis kartus per dieną.
Tokį įprotį sportininkui suformavo internete perskaitytas straipsnis apie burnos higieną. Jevgenijus sužinojo, kad tarpdančiuose įsikūrusios bakterijos pridaro daug blogų dalykų – gali tapti ne tik ėduonies, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų priežastimi.
„Iš pradžių man atrodė keista, kad egzistuoja ryšys tarp burnos bakterijų ir vidaus organų ligų. Bet pagalvojęs supratau, kad iš burnos bakterijos lengvai nukeliauja į organizmą – jos juk niekur nedingsta, toliau dauginasi”, – kalbėjo sportininkas.
Profesionalus irkluotojas labiausiai baiminasi, kad burnos ertmėje besikaupiančios bakterijos nepažeistų širdies raumens – irkluojant kanoją, širdžiai tenka didelis fizinis krūvis.
Sutrikus sveikatai, visaginiečiui tektų atsisveikinti su didžiuoju sportu, ir tai būtų pati liūdniausia valanda.
Supratęs, kad genda tik nešvarūs dantys, o švarūs lieka sveiki, J. Šuklinas stengiasi nepamesti dantų šepetėlio. Vykdamas į kelionę vyras visada patikrina, ar tikrai įsidėjo šepetėlį į lagaminą.
Sportininkas nenaudoja jokių dantų balinimo priemonių, jis mano, kad dantims prižiūrėti pakanka šepetėlio, specialaus siūlo tarpdančiams valyti ir pastos.
Kita svarbi taisyklė, kurios laikosi J.Šuklinas, – vengti kavos, arbatos, raudonojo vyno. Nuo šių gėrimų dantys tamsėja.
Tais retais atvejais, kai kanojininkas neatsispiria viliojančiam kavos aromatui, išgėręs puodelį jis stengiasi burną praskalauti vandeniu.
Tai jau tapo tokiu įpročiu, kad J.Šuklinui net nebemalonus burnoje juntamas kavos kartumas.
Dantis gadinantys ledinukai ar saldumynai jam taip pat nelabai patinka. Išimtis – kokybiškas šokoladas. Jam Jevgenijus nėra abejingas.
Savo valią Jevgenijus įrodė ir draugams. Su vienu jų jis susilažino dėl saulėgrąžų, kurias mėgo gliaudyti.
Vieną dieną nutaręs, kad dantims jos kenkia taip pat kaip ir ledai, kava ar kramtomoji guma, jis susilažino, kad visus metus šių produktų neims į burną. Valingas irkluotojas ištesėjo žodį su kaupu.
Praėjus metams jis įsitikino nė kiek nepasiilgęs ledų. Todėl ir pasibaigus lažybų laikotarpiui jis dar porą metų ramiai praeidavo pro ledų vežimėlį.
Sportininkui nesinori nei ledinuko, nei karamelės ir prieš pat startą, nors kai kurie psichologai mano, kad kramtymas gali padėti susikaupti ir nugalėti stresą.
„Blogai, jeigu prieš startą nejauti jaudulio. Būdamas ramus gali viską pralaimėti”, – savo požiūrį dėstė kanojininkas.
Dėmesį į švytinčius ir taisyklingos formos olimpinio vicečempiono dantis atkreipė ir odontologai. Turbūt jie giria J.Šuklino pastangas valyti juos keturis kartus per dieną?
Pasirodo, atvirkščiai. Vilniaus Antakalnio poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja Laima Kezienė teigė, kad tai nėra sveikas įprotis, mat intensyvus dantų valymas gali pažeisti emalį.
Valant dantis ne trumpiau nei 2–3 minutes ir naudojant tarpdančių siūlą ar specialų šepetėlį, procedūrą pakanka kartoti ryte ir vakare.
„Atliktų tyrimų duomenys nepatvirtino nuomonės, kad kuo dažniau bus valomi dantys, tuo jie bus sveikesni”, – atkreipė dėmesį L.Kezienė.
Poveikis, pasak jos, gali būti netgi nepageidautinas.
Pavyzdžiui, pernelyg dažnai valant, dantys gali tapti jautrūs, gali susibraižyti jų paviršius. Ypač jei naudojamas kietas šepetėlis ir dantų pasta, kurios sudėtyje yra kietųjų dalelių, nušveičiančių apnašas.
Todėl renkantis dantų pastą gydytoja odontologė L. Kezienė patarė atkreipti dėmesį į jos sudėtį.
Ypač daug šveičiamųjų medžiagų yra balinamosiose pastose.
Gydytoja nepritaria ir tiems, kurie, vakare eidami miegoti, suvalgo obuolį, manydami, kad to pakanka ir dantys liks švarūs – iš tikrųjų taip elgtis nederėtų.
Yra dar vienas įprotis, kuris smarkiai kenkia dantims.
Kai kurie žmonės, manydami, kad naktį juos troškins, prie lovos pasideda stiklinę gaiviojo gėrimo – dažniausiai saldaus. Dantims sveikiau, jeigu geriamas tik vanduo.
Kodėl vienų dantys – balti, o kitų – pilki, rusvo atspalvio, pajuodę? Ar natūralūs dantys gali būti balti tarsi popierius?
Odontologė L. Kezienė sakė, kad spalvą lemia įvairūs veiksniai: amžius, mitybos įpročiai, gyvenimo būdas.
Apnašas nuo kavos, arbatos ar vyno galima sėkmingai nuvalyti, o tabakas įsigeria net į menkiausius įtrūkius, todėl pasikeičia danties audinio spalva.
Pageltusių ar patamsėjusių dantų neįmanoma išbalinti mechaniniu būdu. Su žmogaus amžiumi taip pat keičiasi danties struktūra, plonėja emalio sluoksnis.
Tokiu atveju pacientams siūlomas dantų balinimas cheminėmis medžiagomis, estetinis plombavimas arba protezavimas.
Odontologai turi ne vieną priemonę, padedančią pacientams išsaugoti baltus dantis. Tačiau svarbiausias patarimas – ugdyti tinkamus dantų priežiūros įgūdžius nuo mažumės.
„Būna atvejų, kai vaikas moka skaityti, rašyti, bet nemoka tinkamai valyti dantų. Kai kurie mokslininkai pataria tėvams būti kartu su vaikais vonios kambaryje ir stebėti, kaip jie valosi dantis, kol jiems sukaks devyneri metai”, – priminė gydytoja odontologė L.Kezienė.
Vilnietis gydytojas odontologas Marius Gelažanskas mano, kad ne dantų baltumas, o jų sveikumas suteikia žmogui pasitikėjimo savo jėgomis.
Nuo apnašų ir dantų akmenų gali apsaugoti tiek individuali, tiek profesionali burnos higiena.
Gydytojo teigimu, balinti dantų nepatariama labai jauniems pacientams – šią procedūrą galima atlikti tik sulaukus pilnametystės.
Pasitaiko, kad odontologų pagalbos ieško pacientai, turintys tam tikrų psichologinių sunkumų, užvaldyti liguisto noro būti panašūs į žvaigždes, kamuojami įkyrių minčių apie lieknėjimą ir dietas.
„Vis dažniau pasitaiko jaunų panelių, kurios nori sniego baltumo dantų, bet man tenka jas įtikinėti, kad reikėtų dar luktelėti, nes tai gali sukelti tam tikrų komplikacijų”, – kalbėjo M.Gelažanskas.
