Jo teigimu, Lietuva depresijos susirgimų skaičiumi neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių. Jis vis dėlto pripažįsta, kad vakarų pasaulio laivelį vis labiau siūbuoja depresijos vėjai.
Anot mediko, atpažinti sergantįjį galima iš jo nenoro kalbėtis, apatiškumo, liūdesio. O geriausia pagalba tokiais atvejais – patarimas kreiptis pas gydytoją.
- Sakoma, kad Lietuvoje daug daugiau žmonių nei kitose šalyse serga depresija. Kiek pagrįstos tokios kalbos? - lrytas.lt paklausė psichiatro.
- Taip nėra. Pasaulio sveikatos organizacijos statistikos duomenys rodo, kad išsivysčiusiose šalyse depresijos problema išsikerojusi maždaug vienodai.
Tiesa, kad Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje depresijos problema kuo toliau, tuo aktualesnė. Jei anksčiau sakydavome, kad didžiausia problema – sunkios ligos, tokios, kaip šizofrenija, tai dabar vis tik daugiausia kalbame apie depresiją. Galingiausios pasaulio farmacijos kompanijos kuria vis naujus antidepresantus. Jų pasirinkimas šiuo metu – labai didelis.
Sunku kalbėti apie lėčiau besivystančias šalis, nes ten nėra pakankama medicininė, juo labiau – psichiatrinė pagalba. Dėl to tose šalyse sergančiųjų skaičiai yra labai maži.
- Iš vadinamųjų trečiojo pasaulio šalių grįžę žmonės pasakoja, kad ten gyventojai labai neturtingi, bet laimingi, viskuo patenkinti. Manote, ir ten daug sergančių depresija?
- Patenkinti trečiųjų šalių gyventojai – tam tikras stereotipas. Patenkinti ar nepatenkinti – vienas dalykas, o depresija – kitas. Tai – liga. Ji kyla, kai žmonėms sutrinka serotonino, adrenalino, dopamino apykaita.
- Kaip galime kontroliuoti šių cheminių medžiagų išsiskyrimą, apykaitą? Dėl ko kyla depresija?
- Tų medžiagų išsiskyrimą galime kontroliuoti vaistais. Depresija kyla dėl daugybės priežasčių – išgyvenimai, vidinių organizmo medžiagų apykaitos pakitimai. Jei organizmui trūksta minėtų medžiagų, menkiausias stresas gali sukelti gilią depresiją.
- Minėjote, kad anksčiau daugiau dėmesio skyrėte sunkesniems susirgimams, o dabar – depresijai. Kodėl?
- Depresijai, Alzheimerio ligai. Todėl, kad šias ligas vis dažniau diagnozuojame. Gera žinia ta, kad per pastaruosius 10-20 metų įsikūrė psichikos sveikatos centrai, kurių dalis – prie bendrų poliklinikų. Reiškia, ligonis iš šeimos gydytojo gali eiti tiesiai pas psichiatrą ar psichologą, nebėra varžymosi, viskas – vienoje vietoje. Gegužės mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra 104 psichikos sveikatos centrai.
- Kuo psichikos sveikatos centrai naudingi? Kokias paslaugas jie teikia?
- Žmogus ten gali gauti psichologinę pagalbą. Ten dirba ir socialiniai darbuotojai. Jei reikalinga, žmogus ten gauna vaistus, psichoterapinę pagalbą. Tai – viską apimantys centrai, kurių tikslas – žmonių psichinė sveikata.
- Kaip pats žmogus gali save apsaugoti nuo depresijos?
- Sveikas gyvenimo būdas yra viena iš prielaidų nesusirgti depresija. Tačiau žmogus gali gyventi labai teisingai ir vis tiek susirgti. Tarkime, visiški abstinentai suserga kepenų vėžiu, kuris dažnai yra susijęs su alkoholio vartojimu. Genetika, vidiniai rezervai neretai nulemia, serga žmogus, ar ne.
Taip pat labai svarbi aplinka – šeima, darbovietė.
- Iš ko galime atpažinti, kad žmogus serga depresija? Kaip jam padėti?
- Jis liūdnas, niekas jo nedomina, jis nori būti vienas, nenori palaikyti pokalbio, beveik neturi interesų. O kai sunkesnė būsena, tai nuolat traukia gulėti lovoje. Geriausia pagalba – nuvesti pas gydytoją. Saviveikla užsiimti nereikėtų.
