Svarbu vaiko neišgąsdinti
Vaikų burnos sveikatą profilaktiškai rekomenduojama tikrinti mažiausiai du kartus per metus. Žinoma, jei yra padidėjusi karieso rizika, apsilankyti pas odontologą patartina kartą per tris mėnesius. Eilinė profilaktinė apžiūra nėra skausminga ir paprastai trunka apie 15 minučių. Jos metu yra tikrinama dantų būklė, burnos higiena, sąkandis, įvertinama, ar jis vystosi taisyklingai.
Vizitus pas odontologą geriausia pradėti tuomet, kai atžalai sueina 2–3 metukai. Svarbu pirmąjį kartą apsilankyti odontologo kabinete dar nesusidūrus su pirmosiomis burnos sveikatos problemomis. Jei pirmojo vizito metu teks daryti vaikui ne itin malonias procedūras, vėliau apsilankymų pas odontologą jis gali bijoti.
Dantų priežiūros įpročių formavimas
Vaikams burnos sveikatos priežiūros įpročius formuoti reikėtų pradėti tuomet, kai išdygsta pirmasis dantukas. Tai įvyksta tada, kai vaikui sueina pusė metų. Atžalas būtina mokyti reguliariai, du kartus per dieną, maždaug po dvi minutes dantų šepetėliu ir pasta valyti dantis. Būna, kad mažyliai nenori valytis dantų ir priešinasi – tokiais atvejais visa šeima tai turėtų daryti kartu, tėvų ar vyresniųjų brolių ir sesių pavyzdys motyvuoja vaikus. Geriausia vaikui pirkti minkštą arba labai minkštą dantų šepetėlį su maža galvute ir patogia rankena, o dantų pastą rinktis pagal vaiko amžių. Naudingiausios yra dantų pastos su fluoru, tai patvirtinta ilgamečiais tyrimais. Vaikiškose pastose fluoro kiekis yra mažesnis nei skirtose suaugusiesiems ir jas naudoti yra visiškai saugu. Pasta su fluoru netinka, jei geriamajame vandenyje yra per didelis fluoro kiekis.
Iki pradedant lankyti mokyklą atžalai dantis turėtų valyti tėvai – kol vaikas nemoka rašyti, jis negeba ir tinkamai išsivalyti dantų. Iki dešimties metų tėvams patartina išvalyti mažylių dantis patiems bent du kartus per savaitę, kitomis dienomis vaikas tai daryti gali pats.
Negrįžtamos komplikacijos
Jei vaikas skundžiasi pajautrėjusiais dantimis, skausmu ar dantenos ima kraujuoti, tėvai turėtų nedelsdami atžalą vesti pas odontologą. Šie simptomai – tai ženklas, jog yra sutrikusi burnos sveikata ir reikia imtis gydymo. Laiku nesikreipus į specialistus dantų kariesas gali komplikuotis ir prasidėti uždegimas. Tokiu atveju reikia gydyti dantų kanalus, o tai vaikams yra gana sudėtinga, nemaloni ir ilgai trunkanti procedūra, nes dažnai nuolatinių dantų šaknys dar nebūna visiškai susiformavusios. Jei negydoma ir toliau, gali grėsti dantų netekimas.
Svarbu žinoti, jog mitas, kad nereikia gydyti pieninių dantų, yra neteisingas. Pieniniai dantukai vaikui tarnauja nuo pusės metukų iki dešimties – dvylikos metų, kai iškrenta paskutinieji. Negydant pieninių dantų vaikas patirs didelį diskomfortą, nuolat kentės skausmą, jam bus sunku tinkamai sukramtyti maistą, o ankstyvas sugedusių dantukų rovimas gali sukelti sąkandžio problemų ateityje. Deja, sugedusių pieninių dantų ankstyvas pašalinimas kartais būna vienintelė išeitis, siekiant apsaugoti nuolatinių dantų užuomazgas.
Saldumynai – sveikų dantų priešas
Didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų. Visi šie maisto produktai sudaro apnašą ant dantų, kuriam ilgai laikantis pradeda gesti dantų emalis. Visiškai vaikams uždrausti šių skanėstų neįmanoma, reikia kuo dažniau jiems pasiūlyti vaisių bei daržovių, kuriuos kramtant natūraliai pašalinama dalis apnašo.
Taip pat svarbu nuolat stebėti atžalos burnos sveikatą. Atsitinka ir taip, kad tėvai nepastebi, kada išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys, nes galvoja, kad pirmiausia turi iškristi pieninis dantis. Šiuo atveju yra šiek tiek kitaip – jie išdygsta už penktųjų dantukų – skaičiuoti reikia nuo centro linijos į abi puses. Tai įvyksta apie šeštuosius – septintuosius gyvenimo metus, retais atvejais suėjus penkiems metams. Šie dantys yra itin greitai pažeidžiami, nes jų paviršiaus vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o tokio amžiaus vaikai dar nemoka kokybiškai išsivalyti dantukų. Rekomenduojama pirmuosius krūminius dantis vos išdygus dengti silantais.
Nuolatinių dantų vagelių užpildymas silantu
Pirmieji nuolatiniai dantys žmogui išdygsta sulaukus 5–7 metų.Tokio amžiaus vaikai dar nemoka kokybiškai išsivalyti dantų, jų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, dažnai labai gilios ir siauros. Dėl to ten kaupiasi apnašo, vystosi ėduonis. Užpildžius vagelę silantu, joje nebegali kauptis apnašas.
Silantai – tai profilaktinė priemonė, užkertanti kelią ankstyvam ėduonies išsivystymui ką tik išdygusiuose dantyse. Silantas yra specialus hermetikas, užpildantis vageles ir išskiriantis fluoro jonus, kurie stiprina emalį ir daro jį atsparesnį ėduoniui.
Dantų padengimo silantu procedūra yra labai trumpa ir neskausminga, tačiau labai efektyvi. Dantys nupoliruojami specialia pasta, nusausinami, užtepama rūgštis, gerinanti silanto sukibimą su emaliu, vėliau ji nuplaunama ir užliejamas silantas, kuris sukietinamas helio lempa.
Tiesa, dantų silantai gali būti naudojami ir yra reikalingi ne visada. Jei dantukai jau yra pažeisti ėduonies, pirmiausia juos reikia išgydyti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dantų vagelės būna plokščios ir gerai mineralizuotos, todėl silantai yra nereikalingi.
