Nors dauguma mūsų karta iš kartos gyvename mieste, ištrūkti į gamtą ir prisiminti gamtos mums teikiamas dovanas bei jų naudą galime dažnas. Tiesa, kad paslapčių gaubiamos žolynų galios veiktų geriau, reikėtų paisyti žinovų patarimų. Anot žolininkės Julijonos Paulikienės, Žolinė – pats metas suskubti prisirinkti vaistažolių, nes būtent iki tada augalai žydi intensyviausiai. Vėliau žolės tik džiovinamos, nes rudeniop visa augalų gydomoji galia ima kauptis šaknyse ir sėklose.
Kur ir kaip rinkti, džiovinti?
„Žolelių nepatartina rinkti mieste, priemiesčio soduose, greta didelių pasėlių laukų – ten oras ir vanduo yra pakankamai užteršti, purškiama įvairių chemikalų. Naudingų sveikatai augalų ieškoti reikėtų bent už dvidešimties kilometrų nuo miesto esančiuose laukuose ar miškuose. Vaistažoles rinkti patartina sausą, saulėtą dieną. Pravartu su savimi turėti peiliuką ar žirkles – vaistažolių negalima rauti su šaknimis“, – patarimų negaili žolininkė J. Paulikienė.
Anot moters, džiovinti surinktus augalus irgi reikia teisingai – orkaitė nėra tinkamiausia tam vieta. „Nors žinoma, jog kuo greičiau vaistažolės išdžiūsta, tuo daugiau naudingųjų medžiagų jose lieka, orkaitėje augalai tiesiog sudega ir tampa beverčiai. Lapams, žiedams, stiebams – visoms Žolinės „gėrybėms“ – puikiai tinka pavėsis. Taip jos nepraranda savo veikliųjų medžiagų ir spalvos. Žoleles galima surišti į ryšulėlius ir pakabinti. Džiovinti galima lauke ar patalpoje, o taip pat specialiose džiovyklose, kurias turi jau nereta šeimininkė. Beje, nuskintas žoleles reikėtų pradėti džiovinti ne vėliau kaip po poros valandų nuo surinkimo“, – porina J. Paulikienė.
Kad įdėtas darbas nenueitų veltui, žolininkės teigimu, vaistažoles geriausia saugoti popieriniuose ar medžiaginiuose maišeliuose, tinka ir dėžutės, išklotos standžiu popieriumi. Polietileniniuose maišeliuose ar stiklainiuose žolelės nesivėdins, ten greitai rasis grybelis. Vaistažolėms kenkia ir tiesioginiai saulės spinduliai – tuomet pakinta augalų spalva ir kvapas.
Kada reikėtų būti atsargiems?
Tingintys ar neturintys galimybių patys prisiruošti vaistažolių žiemai, įvairių žolelių mišinių, jų arbatų gali įsigyti vaistinėse. Ypač didelė vaistažolių pasiūla – mažų kainų tinklo „Camelia“ vaistinėse. „Vaistažolės, kaip ir cheminiai vaistai, gali turėti daugybę šalutinių poveikių, tad jas vartoti būtina apdairiai, išsistudijavus informacinį mišinio ar arbatos lapelį, abejojant ar ko nors nesuprantant, pasikonsultavus su specialistais. Jei žmogus linkęs į alergiją, labai svarbu žinoti, kokie augalai sukelia alergines reakcijas. Kai kurie augalai gali išprovokuoti uždegimą, sudirginti skrandį, odą. Vaistažolių arbatos bus efektyvios tuomet, jei bus ruošiamos tinkamai, vartojamos pagal rekomendacijas“, – atkreipia dėmesį „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė.
Anot jos, vaistažolių arbatas gaminti – nesvarbu ar ligą gydant, ar tiesiog vartojant profilaktiškai – reikėtų panašiai, kaip ruošiant žalią ar baltą arbatas: užpilti jau akivaizdžiai garuojančiu, bet dar neverdančiu vandeniu (90 laipsnių), palaikyti 2-10 min. „Kuo mažiau karpytos žolelės, tuo ilgiau reikia laukti kol jos išskleis savo savybes. O jei mišinio sudėtyje yra džiovintų uogų, šaknų arba augalų žievės, puodelį uždengus palaikyti rekomenduojama ir dar ilgiau. Vienam puodeliui paprastai sunaudojama 1-2 g žolelių“, – teigia vaistininkė. Z. Janušauskienė pastebi, jog nėščios ir krūtimi maitinančios moterys vaistažoles turėtų vartoti dar atsargiau, nes žolės, kurios nekenkia suaugusiems, gali būti žalingos vaikams. „Laukiantis nerekomenduojama vartoti alavijo (alijošiaus), debesylo, kadagio, pelyno arbatų. Šios vaistažolės gali paskatinti persileidimą bei sukelti nėštumo komplikacijų“, – tvirtina pašnekovė.
Verta žinoti, jog:
Čiobrelis dezinfekuoja, ramina, slopina uždegimus. Jų nuoviras vartojamas kosuliui palengvinti, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Tačiau čiobrelio negalima vartoti sergant kepenų ir inkstų ligomis.
Ramunėlė ramina, tinka reumatiniams skausmams, skrandžio ir žarnyno uždegimams, įvairioms odos ligoms, pūliuojančioms akims gydyti. Tačiau ramunėlė gali sukelti alergiją, jei vargina šienligė.
Valerijonas ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja raumenis, reguliuoja širdies darbą, gerina kraujo apykaitą, padeda varginant nemigai. Tačiau valerijonas slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą.
Aviečių uogos ir stiebai tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda esant avitaminozei. Tačiau gali pakenkti sergantiems inkstų uždegimu, podagra.
Jonažolė ramina nervus, valo plaučius, kepenis ir šlapimo pūslę, slopina įvairius sutinimus, uždegimus. Tačiau jos nereikėtų vartoti, jeigu užkietėję viduriai, aukštas kraujo spaudimas, būnant ilgą laiką saulėje.
