Kojoms dėmesio reikia ne mažiau nei veidui

Vaikščiojimas gali lemti ne tik kojų, sąnarių, nugaros, bet ir sprando problemas ar galvos skausmą.

Kodėl, aiškinosi Vokietijos žurnalas „Bunte“. Jo korespondentė apie taisyklingos eisenos svarbą kalbėjosi su chirurgu Steffenu Zenta iš Miuncheno.

- Tik nedidelė dalis žmonių kreipiasi į specialistus ir mokosi tinkamai vaikščioti. Dabar mažai kas vaikšto natūraliai, dėl to daugelio eisena netaisyklinga.

Vaikščioti natūraliai - tai basomis žingsniuoti per smėlį, akmenis, žemę ar skirtingos faktūros ir nelygias grindis. Bet mes jau nuo vaikystės kone nuolat avime kietus batus ir, žingsniuodami minkštu pagrindu, nepakankami apkrauname kojų raumenis.

- Raumenys išglemba, pėda tampa plokščia, kai kurie žmonės ima vaikščioti išsižergę, pakinta ir kojų pirštai.

Kojai kenkia ir per siauri ar pernelyg aukštais kulnais batai. Dėl to gali atsirasti nuospaudų, sukietėjimų ant pirštų ar iššokti pėdų kauliukai.

Be to, nešiojant sunkius krepšius, ilgai sėdint prie kompiuterio įtempiami tam tikri raumenys - tai lemia koordinacijos sutrikimus, nes raumenims tenka nevienodas krūvis. Dėl to daugelis žmonių vaikšto susitraukę, nevalingai persikreipę į šoną ar lengvai šlubuodami.

Kūnas - nedaloma visuma. Jei nugara, sprandas ar rankos įsitempusios, tai negali neturėti įtakos ir kojų raumenims. Ir atvirkščiai - eisena turi įtakos visam organizmui.

Klaidinga eisena, pavyzdžiui, išskėstais keliais ar atlošus kūną, stipriau apkraunant vieną koją, gali sukelti sąnarių, stuburo problemų, nugaros ir sprando raumenų įtampą bei galvos skausmus.

- Jei netolygiai paskirstysite kūno svorį, kai kurioms raumenų zonoms teks didesnis krūvis. Tuomet gresia ne tik kojos deformacijos, bet ir organų veiklos sutrikimai, gali pablogėti netgi emocinė savijauta.

Be to, kojų paduose yra tūkstančiai nervų galūnių, kurios turi įtakos ir organų funkcijoms.

Specialistai žino, kad tikslingas kojų padų refleksinių zonų masažas gali padėti įveikti kai kuriuos negalavimus, sužadinti virškinimą, atpalaiduoti raumenis ar sumažinti stresą.

- Jei žmogus negali vaikščioti basas, jis turėtų avėti labai patogius, nespaudžiančius batus. Taisyklingai vaikštant, kūno svoris šiek tiek pasislenka į priekį.

Žengiant žingsnį koją reikia statyti nuo kulno, paskui proporcingai nuleisti ją iki kojų pirštų. Rankų padėtis - tarsi vaikščiotumėte remdamiesi lazdomis.

Kai žengiama kairiąja koja, su ja turi susilyginti dešinioji ranka, kai žengiama dešiniąja koja, kairioji ranka turi būti ištiesta į priekį.

Vaikštant būtina ramiai ir giliai kvėpuoti.

- Taip. Ilgai vaikščiodamas jis nepajus jokių problemų dėl kojų ar blauzdų. Jeigu kojos tarsi švininės ar dega lyg ugnyje, skauda padus, kojų pirštus, sąnarius, nugarą ar sprandą - kažkas ne taip.

Galima kreiptis ir į ortopedą. Šis specialistas gali pateikti paciento eisenos analizę, nustatyti kojoms tenkantį krūvį. Deformacijas jis pamėgins išlyginti specialiais įdėklais ar kitais gydymo būdais.

Delsti nevalia, nes deformacijos gali sukelti daug komplikacijų.

- Pirmiausia batai turi tikti. Daugybė moterų kasdien avi pernelyg siaurus batus. Idealu, jei kulnų aukštis yra nuo 0,5 iki 2, daugiausia - 3 centimetrų. Puspadžiai neturėtų būti per stori, kieti, jie turi lengvai amortizuoti žingsnius.

- Idealu, jei joms skiriama tiek pat dėmesio kaip ir veidui. Rytais ir vakarais jas reikia kruopščiai nuplauti ir stipriai įtrinti kremu, kartą per savaitę šveičiamosiomis priemonėmis atsargiai pašalinti nuospaudas.

Geriausia būtų kasdien mažiausiai valandą vaikščioti basomis kojomis, jei galima - kuo dažniau lauke ant žemės.

Beje, tai į naudą ne tik kojoms, bet ir imuninei sistemai: tokie pasivaikščiojimai ją labai stiprina.

Jei ryžtatės basi pavaikščioti šaltuoju metų laiku, būtinai šiltai apsirenkite, o grįžę namo šaltas kojas sušildykite karštame vandenyje.