Maudynių mėgėjus nuo negalavimų gelbsti ausų kamštukai

Dėl tokių negalavimų maudynių mėgėjai jau kitą dieną varsto poliklinikose ausų, nosies ir gerklės ligų specialistų duris.

Netgi prityrę nardytojai gali skųstis prasta savijauta – patekęs į ausį sūrus jūros vanduo sudaro puikias sąlygas daugintis bakterijoms, kurios sukelia išorinės ausies uždegimą – vadinamąjį otitą.

Ši liga ne tik vienas dažniausių Viduržemio jūros regiono gyventojų susirgimas. Ausų uždegimas vasarą kamuoja ir Lietuvoje poilsiaujančius žmones, kurie mėgsta nardyti ežeruose ar kituose vandens telkiniuose.

„Mes išorinį ausų uždegimą vadiname „plaukiko ausimi“. Dažniausiai tenka gydyti jaunus žmones, neįsivaizduojančius savo atostogų be maudynių“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojas Darius Rauba.

– Suprastėjus klausai kai kurie žmonės pirmą kartą išgirsta apie paslaptingą sieros kamštį. Iš kur atsiranda ausyje sieros? – paklausėme gydytojo D. Raubos.

– Sierą gamina ausies liaukos. Ši medžiaga naikina bakterijas, ji valo ausies landą. Sukietėjusi siera žiovaujant ar kramtant išbyra, pašalindama taip pat negyvas odos daleles.

Siera yra naudinga. Jeigu šios medžiagos nebūtų, perštėtų ausis, jų oda suskiltų.

Yra žinoma, kad dėl genetinių priežasčių ar medžiagų apykaitos sutrikimų liaukos pagamina daugiau sieros nei įprastai. Todėl sieros kamščiai tokiems žmonės susidaro dažniau.

Kai maudantis į ausį pakliūva vandens, siera išbrinksta ir užkemša landą. Tai nėra malonu.

Kartais tokį kamštį pavyksta išvalyti specialiu krapštuku. Žinoma, negalima jo kišti pernelyg giliai, kad nebūtų pažeistas būgnelis. Blogai daro tie žmonės, kurie ausis valosi plaukų smeigtuku, virbalu, vašeliu.

Toks įprotis nėra geras, nes siera naudinga, negalime sakyti, kad tai vien nešvarumai. Todėl valyti ausis specialiu krapštuku patariu ne dažniau nei kartą per pusmetį.

– Kartais kamštis nukeliauja giliau, įstringa siauroje landoje. Tuomet jį pašalinti būna sunkiau. Jei po kelių parų ausų užgulimas nepraeina, geriau nerizikuoti ir patikėti tai padaryti gydytojui.

Mat staigiu ausies užgulimu gali prasidėti kur kas sunkesnės ligos, pavyzdžiui, dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų kilti klausos nervo uždegimas.

Jei žmogus manys, kad ausyje tėra sieros kamštis, pasveikti jam bus kur kas sunkiau. Laiku neskyrus gydymo, gresia kurtumas.

– O jei po maudynių ne tik užgula ausį, bet ima ją mausti, tekėti pilkšvos išskyros?

– Tai rodo, kad prasidėjo ausų uždegimas. Kartais ausų skausmas neleidžia naktį sumerkti akių, jis būna stipresnis nei dantų diegimas.

Tokiu skausmu ypač skundžiasi tie, kurie persišaldo, anksčiau sirgo lėtiniu ausų uždegimu.

– Yra žmonių, kurie turi vadinamąsias „kiauras ausis“ – dėl galvos traumos ar vaiksytėje persirgto lėtinio ausų uždegimo būgnelyje žiojėja skylė.

Dažniausiai tokia trauma sugyja savaime, bet kartais lieka skylė. Sergant tokia liga, reikia saugotis, kad į ausis nepatektų vandens.

Vienas būdų – užkimšti ausį vata, ištepta riebalais ar aliejumi.

Galima nusipirkti specialių kamštukų. Juos įmanoma taip pat užsisakyti. Jie ruošiami iš silikono ir būna individualiai pagaminti pagal ausies landos formą.

Susidaro kaulinių ataugų

– Nardytojams ausų uždegimas gali tapti ir profesine liga. Kodėl taip atsitinka?

– Matydamas, kad ausies landoje atsirado kaulinių ataugų, dažnai klausiu žmogaus, ar jis nėra mėgėjas nardyti. Tokios ataugos susiaurina landos spindį ir apsaugo būgnelį nuo plyšimo.

Iš tikrųjų nardytojams dažniau nei kitų profesijų atstovams nustatome ligą, vadinamą ausies egzostoze. Ji užklumpa ir ekstremalių pojūčių mėgėjus, kurie savo atostogas skiria vandenynų gelmėms.

Susiaurėjusioje ausies landoje greičiau įstringa siera, dažniau kaupiasi vanduo, landa sunkiau išsivalo. Išvalyti tokią landą sunkiau, nes kamštis būna užstrigęs giliau už susiaurėjimo, ligoniui skauda, jis prastai girti.

Kai kuriais atvejais nuo tokių negalavimų gali išgelbėti tik plastinė ausies landos operacija.

– Ūžimas ausyse, galvos svaigimas, odos niežėjimas gali atsirasti ir dėl kesoninės ligos, kuri dar vadinam narų liga.

– Ilsėdamasis prie Viduržemio jūros ne kartą susigundžiau nardyti. Žinau, kokie pojūčiai apima neriant į gelmes.

Nėra gerai nardyti sloguojant, nes gali trūkti ausų būgnelis. Taip atsitinka dėl to, kad susidaro didelis skirtumas tarp klausomuosiuose vamzdeliuose esančio slėgio ir išorinio slėgio.

Staigus slėgio pokytis yra ir kesoninės ligos priežastis. Susergama, kai nardytojas, tarkim, nusileidęs giliau nei 10 metrų, pernelyg greitai išnyra į paviršių.

Kuo giliau neriama, tuo didesnis slėgis, todėl žmogaus kraujyje ir audiniuose ištirpsta daugiau azoto ir deguonies.

– Kylant į paviršių dujų tirpumas mažėja, jos iškvepiamos. Jei slėgis kinta staiga, išsiskiriantis azotas nespėja pasišalinti per plaučius. Todėl kraujyje ir audiniuose atsiranda dujų burbuliukų.

Šie burbuliukai sutrikdo kraujotaką, dirgina nervų sistema. Greit išnirusį nardytoją neretai užklumpa silpnumas, dusulys, kūną dilgčioja lyg adatomis, jis aptirpsta.

Kartais šie negalavimai gali išryškėti ir vėliau, ypač jei skrendama lėktuvu praėjus mažiau nei 24 valandos po nardymo.

Todėl jūros gelmių tyrinėtojams būtinos specialios žinios. Nepatyrę nardytojai turi lankyti kursus ir žinoti, kad pavojinga leistis į jūros gelmes, jei smarkiai banguoja ar stiprios povandeninės srovės.

Negalima nardyti ir po sunkaus fizinio krūvio.

Kilti į paviršių reikia lėtai, būtina atsipalaiduoti ir ramiai kvėpuoti, kad kuo daugiau azoto pasišalintų per plaučius.