Svarbiausia – mama
Kas septynerius metus organizmas keičiasi, atsinaujina. Pirmuosius septynerius metus nuo užgimimo žmogus auga, formuojasi visi jo organai. „Šiuo laikotarpiu mažylio gyvenime svarbiausia yra mama. Jei ji gera ir rūpestinga, vaikas sėkmingai auga“, – įsitikinęs V. Skirkevičius.
Kartą į vaistininką ir žolininką kreipėsi berniuko, kuriam nuolat lūždavo kaulai, artimieji. Jie klausė patarimo, kokiomis žolių arbatomis girdyti vaiką, kad jo kaulai nustotų lūžinėję. Vaistininkas ne ką galėjęs padėti vaikui, jautusiam į užsienį uždarbiauti išvykusios mamos meilės ir šilumos stygių.
„Kai vaikui būtina motinos meilė ir šiluma, negalima jo palikti. Reikia mamos, kad vaiko kaulai gerai augtų, kad nekryptų stuburas, nebūtų įsitempę raumenys, kad antinksčiai neišskirtų per daug adrenalino, neatsirastų tamsos, gyvenimo, mamos netekimo baimių“, – sako vaistininkas ir liaudies medicinos ekspertas.
Pasak jo, mažų vaikų, kol nėra pasikeitę jų dantys, negalima mokyti – per ankstyvi mokslai kenkia darniai vaiko organizmo raidai.
Įsilieja į gyvenimo ritmą
Nuo 7 iki 14 metų, pasak V. Skirkevičiaus, prasideda antrasis žmogaus gyvenimo etapas – vystosi širdis ir plaučiai, tai yra visa ritminė organizmo sistema. Šio amžiaus žmogui vieną kartą įkvėpus ir iškvėpus širdis turi suplakti 4 kartus.
„Širdies ir plaučių ritmas yra mūsų gyvenimo ritmas, todėl paauglystėje labai svarbu saugoti šių organų sveikatą, nepradėti rūkyti. Paauglio raidai didelės svarbos turi menas, muzika, grožis, harmonija. Nuo šio laikotarpio priklausys, kaip seksis gyventi kitą septynmetį ir sulaukus 49–56 metų“, – sako vaistininkas.
Gimsta antrą kartą
Nuo 14 iki 21 metų – išsiskyrimo su tėvais ir namais laikas. Nuo tėvo ir mamos atsiskiriama dvasiškai. Žmogus suvokia savojo „Aš“ unikalumą. Įsimylintis, pykstantis, dirbantis, cholerikas ar flegmatikas – kiekvienas ima suprasti savo išskirtinumą.
Todėl šiuo metu negalima slopinti jaunuolio asmenybės įvairiais draudimais. Jam svarbu pažinti pasaulį. Intensyviai vystantis ne tik žmogaus fiziniam kūnui, bet ir dvasiai, svarbiau matyti ne materialųjį, o idealųjį pasaulį.
Patariama tėvams nesidžiaugti, jei jaunuolis nesitraukia nuo kompiuterio, niekur neina. Nuo 14 iki 21 metų formuojasi ir žmogaus valia, įvairiapusis pasaulio pažinimas jam būtinas.
„Kiekvieno gyvenime labai svarbi data – 18 metų 7 mėnesiai ir 9 dienos. Tai žmogaus antroji gimimo diena, prilygstanti išėjimui iš motinos įsčių. Negimusysis antrą kartą visą gyvenimą bus liguistai susijęs su tėvais. Net būdamas pagyvenęs pyks ant tėvų, nepakankamai jį lepinusių, kažko nedavusių, nepasirūpinusių, neteisingai pasielgusių. Jei žmogus šeimoje jaučiasi vienišas, jis priekaištaus mamai ar tėvui net ir būdamas 60-metis. Tai reikš, kad jis yra likęs tėvų šeimos įsčiose“, – sako V. Skirkevičius.
Kuria šeimą ir namus
Nuo 21 iki 28 metų žmogus augina savo sielą. Šis laikas, vadinamas jaučiančiosios sielos raidos periodu, labai svarbus šeimai kurti. Pasak V. Skirkevičiaus, visos moterys turėtų tekėti šituo laikotarpiu, nes jos myli nuoširdžiai.
„Pavyzdžiui, veiksmo trokštanti choleriško temperamento moteris, ištekėjusi už flegmatiko, labiausiai mėgstančio pavalgyti ir pamiegoti, mylės savo vyrą tokį, koks jis yra, ir lepins jį“, – tikina pašnekovas.
Po „jaučiančiosios sielos“ augimo periodo ateina „mąstančiosios sielos“ įsigalėjimo metas. Todėl 28–35 metų ta pati cholerikė moteris savo vyrui jau greičiausiai pasakys: „Brangusis, tu esi ne flegmatikas, o tinginys“ ir ims priekaištauti besąlygiškai mylėtam žmogui, vers jį keistis.
„Paliepti žmogui keistis yra tolygu jam nurodyti sunaikinti savąjį „Aš“, – sako V. Skirkevičius. Pasak vaistininko, būtent 28–35 metų žmonės dažnai skiriasi. Jie sąmoningai priima tokius sprendimus, kai santykiai šeimoje nebetenkina ir net kenkia sveikatai.
Nuo 28 iki 35 metų žmogus žengia vienus svarbiausių žingsnių gyvenime – stato namus, kuria gerovę, uždirba pinigus. Tai pats materialiausias žmogaus egzistencijos laikas.
Įžengia į išminties amžių
Materialią gerovę, pasak vaistininko, turime susikurti iki 42 metų. Paskui žmogus pajuntąs mirties alsavimą, prasidedąs jo išminties amžius.
Daug dirbęs, kaupęs, kūręs, jis ima savęs klausti, dėl ko ir kam visa tai daro, koks yra jo gyvenimas, ar ne iliuzijomis grįstas. „Svajoti nebėra laiko, kas bus toliau?“ – klausia savęs penktą dešimtį gyvenantis žmogus.
„Jei jis šiuo gyvenimo periodu nesieks dvasios tobulėjimo sirgs, taps vienišas ir piktas. Pyks ant politikų, kaimynų ir visų aplinkinių. Dėl nenusisekusio gyvenimo, pašlijusios sveikatos kaltins kitus, bet ne save, – sako Rytų filosofijos žinovas. – Jei 42–49 metų žmogus nesigilins į savo dvasią, gyvens kaip mėsos kalnas, jam iškils insulto ir infarkto grėsmės.“
Siekia jaudinančių emocijų
„Nuo 42 metų silpnėja fizinės jėgos, bet dėl to negalima savęs „nurašyti“. Sulaukus šio amžiaus patariama permąstyti, kaip ketinama gyventi toliau“, – ragina V. Skirkevičius.
Laikas nuo 42 iki 49 metų tampa panašus į 14–21 metų tarpsnį – išgyvenama antroji jaunystė. Vyrai įsimyli jaunas moteris, ieško jauno kūno, nebegali gyventi su žmona, tapusia namų tvarkytoja. „Moteris nori sudėlioti ir sutvarkyti tai, kas jau sukurta, o vyras trokšta patirti jausmų. Vyras nori būti silpnesnis, moteris – stipresnė. Šiuo laikotarpiu žmones užvaldo daugiau baimių“, – aiškina pašnekovas.
Pasak V. Skirkevičiaus, 42–49 metų vyrai išgyvena antrąjį pakilimą. Neišsipildžiusių, uždraustų jaunystės svajonių įgyvendinimo metą.
Niekas neatsiranda netikėtai
Nuo 49-erių žmogaus gyvenime prasideda antroji paauglystė: pradedama domėtis naujais dalykais, mokytis, per daug nebedirbama, nebevargstama, o ieškoma kažko nauja ir gražaus, tobulėjama toliau. Šis periodas trunka iki 56 metų.
Jei nuo 7 iki 14 metų žmogus neišgyveno gražių jausmų, tą jis patiria nuo 49-erių iki 56-erių. Taip pat šiuo amžiaus tarpsniu, deja, pasireiškia plaučių ir širdies ligos, jei šie organai gerai nesusiformavo nuo 7 iki 14 metų.
„Niekas neatsiranda netikėtai. Viskas priklauso nuo to, kas buvo anksčiau. Visas gyvenimas formuoja ligas, o ne vienas koks nutikimas. Kai apsilankę pas gydytoją pasiskundžiame širdies negalavimu, daktaras išrašo vaistų, tačiau jis nepajėgus išgydyti mūsų gyvenimo“, – filosofiškai sako vaistininkas.
Kuo sunkesni buvo vaikystės ir paauglystės periodai, tuo sunkesnis žmogui bus ir laikas nuo 56 iki 63 metų.
Tai paskutinis žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, kai jo organizmo ląstelės dar atsinaujina. Nuo 63 metų, pasak V. Skirkevičiaus, prasideda senatvė: kūnas nebeatsinaujina, jo nebeveikia dangaus kūnai, išskyrus Saulę ir Mėnulį.
