Gydytojas V.Gintautas: „Nėščiosios pačios turi rimtai reaguoti į savijautos pakitimus“

Tačiau per pirmąjį šių metų mėnesį šioje klinikoje, kurioje dėl įvairios su nėštumu susijusios patologijos gydomos moterys iš didelės Lietuvos teritorijos dalies, gydytos net trys eklampsijos ištiktos moterys. Klinikos Akušerijos skyriaus vadovas docentas Vladas Gintautas Eltai negalėjo tiksliai paaiškinti, dėl ko pastaruoju metu padaugėjo šios ligos atvejų.

- Nėštumo sukeltos hipertenzijos kilmė nėra iki galo įrodyta, tačiau manoma, kad polinkis sirgti preeklampsija ir eklampsija yra paveldimas. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja genai, atsakingi už šios patologijos atsiradimą. Turi reikšmės ir socialiniai veiksniai, racionali mityba. Ateityje gal bus atsakyta į daugelį su preeklamsija ir eklampsija susijusių klausimų. Kad ir kaip būtų, tai sunki nėštumo sukeliama liga, kuri gali būti išgydyta tik tada, kai moteris nebe nėščia.

- Visaip gali nutikti, nors laikai - nebe tie, medicina toli pažengusi, todėl ir pačiais sunkiausiais atvejais ligos pabaiga moteriai dažniausiai nebūna mirtina. Kartais liga prasideda taip anksti, kad, gelbėjant moters gyvybę, deja, tenka nebepaisyti vaisiaus interesų.

Preeklampsija suserga maždaug kas 20 nėščioji. Šiai ligai būdinga tai, jog didėja pasipriešinimas periferinėse kraujagyslėse - tai yra sukeliamas periferinių kraujagyslių spazmas. Dėl to kyla kraujospūdis, su šlapimu išskiriamas įvairus kiekis baltymo, ištinsta visas kūnas. Atsiranda pakitimų kepenyse, inkstuose, kituose organuose, pabrinksta smegenys.

Gerai, kad dažniausiai tai atsitinka paskutiniais nėštumo mėnesiais, ir mes turime galimybių padėti: stabilizavę situaciją, sužadiname gimdymą ar atliekame cezario pjūvio operaciją. Jeigu nėštumas tęsiamas, preeklamsija gali komplikuotis eklampsijos priepuoliu - tai generalizuoti viso kūno traukuliai prarandant sąmonę. Kita vertus, pasitaiko atvejų, ypač tarp labai jaunų, pirmą kartą nėščių moterų, kurioms eklampsijos priepuolis įvyksta labai netikėtai, be didesnio kraujospūdžio pakilimo ar kitų preeklampsijos požymių.

- Minėjote, kad vienai iš jaunų moterų, dėl kurios gyvybės paskutiniąją sausio savaitę žūtbūtinai kovojo ir laimėjo Kauno medicinos universiteto klinikų medikai, buvo ne tik eklampsija, bet ir dar kažkokia kita, taip pat nėštumo sukelta, liga. Ar dažnos tokios „kombinacijos“, ir kaip pati moteris galėtų nujausti jas atsėlinant?

- Mūsų minimai maždaug 25-erių metų moteriai, be eklampsijos, dar buvo vadinamasis HELLP (angliškai „help“ - gelbėkit!) sindromas. Tai gana retos formos preeklampsija, kai, be įprastinių preeklamsijos požymių, dar būna būdinga simptomų triada: padidėja kepenų fermentų kiekis, irsta eritrocitai - hemolizė ir labai sumažėja trombocitų skaičius. HELLP sindromo atvejų pasitaiko vos keletas per metus. Šiai moteriai teko atlikti inkstų dializę. Prisimenu dar labiau komplikuotą atvejį, kai moteriai inkstų funkcija taip ir neatsistatė, teko persodinti inkstą.

Gerai, kad šios moters nėštumas jau buvo 36 savaičių, todėl nėštumą buvo galima užbaigti skubia cezario pjūvio operacija, gimė sveika mergaitė.

Beje, pirmą kartą gimdančioms preeklamsija pasitaiko maždaug du kartus dažniau nei gimdančioms pakartotinai. Moteriai, kuriai pirmojo nėštumo metu buvo preeklamsija, ši nėštumo patologija pasitaiko dažniau negu toms, kurioms nėštumo sukeltos hipertenzijos sukeltų problemų nebuvo. Tačiau dažniausiai tai pačiai moteriai kitas nėštumas būna be šių komplikacijų. Tiesa, yra pastebėta, kad pakeitus partnerį pirmasis nėštumas su juo moteriai, kuri anksčiau jau buvo patyrusi preeklampsiją, gali taip pat komplikuotis.

- Trečdalis tų moterų jau sirgo lėtine hipertenzija, o nėštumo metu liga tik paaštrėjo ir komplikavosi. Bet kraujospūdį matuotis sveika ne tik dėl jo rūpesčių patyrusioms moterims. Būtų gerai, kad kiekviena nėščioji turėtų kraujospūdžio matuoklį ir galėtų pasimatuoti kraujospūdį kasdien namuose. Kiekvienai privalu atidžiai stebėti savo sveikatos būklę. Jeigu kraujospūdis tapo didesnis nei įprasta, ypač jeigu viršijo 140/90 mm gyvsidabrio stulpelį, jeigu skauda ar svaigsta galva, pykina, atsiranda skausmas skrandžio srityje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku - būtina kreiptis į gydytoją.

Kol nebuvo racionalios nėštumo priežiūros ir gimdymo taktikos, eklampsija įvykdavo vienai iš 2500-3000 nėščiųjų. Šiais laikais eklampsijos priepuolių gerokai sumažėjo. Mirtimi gali baigtis 1-2 proc. atvejų.

Pastaraisiais metais mūsų klinikoje kasmet gydomos ir gimdo apie 60 moterų su sunkia preeklampsija. Jei nustatome, kad moteris ja serga, dažniausiai nėštumą užbaigiame per parą ar kelias paras. Pusei jų atliekamas cezario pjūvis. Blogiausia, kai preeklamsija prasideda labai anksti - penktą šeštą nėštumo mėnesį. Tokiais atvejais ne visada pavyksta išgelbėti vaisių, ne visada galima tikėtis, kad naujagimis išgyvens ir augs sveikas...

- Kiek per metus gimdo moterų Jūsų klinikoje, ar dažnai pasitaiko ypač sudėtingų atvejų?

- Pernai pas mus gimdė 3606 moterys. Dar prieš 4 metus gimdyvių buvo maždaug tūkstančiu mažiau. Taigi jų pastebimai daugėja. Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdo ne vien kaunietės, bet ir kitų Lietuvos miestų, rajonų gyventojos. Čia gali gimdyti kiekviena, kuri to nori, tačiau tais atvejais, kai yra sunkių nėštumo komplikacijų ar nėštumą komplikuojančių ligų, moterys turi būti nukreipiamos ištyrimui ir gimdymui į šią kliniką.

Mes, akušeriai ginekologai, neonatologai ir visi dirbantys perinatologijos srityje, galime pasidžiaugti, kad Lietuva perinatalinės medicinos rodikliais lenkia daugelį Europos šalių ir atitinka labiausiai šioje srityje pasiekusių pasaulio šalių standartus - moterų ir kūdikių mirtingumas sumažėjo iki minimumo.