Rugpjūčio 1-ąją minima Tarptautinė bevaikių žmonių diena. Ta proga „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lrytas TIESIOGIAI“ studijoje svečiavosi gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė.
– Kiek šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama nevaisingų šeimų? – paklausė laidos vedėja Liucija Lenkauskaitė gydytojos G.Bogdanskienės.
– Per 25 metus, kiek dirbu, visą laiką girdžiu tuos pačius 50 tūkstančių. Nėra tikslios statistikos, tik žinoma, kad maždaug tarp 1 milijono gyventojų per metus atsiranda apie 2 tūkstančiai naujų pastoti negalinčių porų. Tai reiškia, kad iš mūsų beveik trijų milijonų kasmet atsiranda 5-6 tūkstančiai naujų porų, kurios negali pastoti.
– Ar tų porų daugėja, o gal mažėja?
– Daugėja ir gana ryškiai. Aš toje srityje dirbu 25 metus, tai per ketvirtį amžiaus matome labai aiškias tendencijas.
Ypač didėja vyrų nevaisingumas. Jeigu anksčiau sakydavome, kad vyrų nevaisingumas sudaro kokius 20 procentų, tai dabar – jau 40, beveik 50 procentų. Porų, kurios nepastoja, problemos yra susijusios ir su vyrais, ne vien tik su moterimis.
– Turite galvoje, kad 50 procentų vyrų yra nevaisingi iš tų nevaisingų porų?
– Gal sakykime 40 procentų. 40 proc. negalėjimas susilaukti vaikų priklauso nuo moterų, 40 proc. – nuo vyrų, maždaug 10 procentų mes ne visada išsiaiškiname nevaisingumo priežastis ir dar 10 procentų sudaro bendros priežastys. Labai dažnai būna, kad abu partneriai turi įvairių problemų.
– Kokios yra nevaisingumo priežastys? Ar tai priklauso nuo gyvenimo būdo, ar nuo kažkokių biologinių priežasčių, ar yra kažkokia kombinacija?
– Dažniausiai tai yra priežasčių derinys. Jeigu žiūrėtume į su moterimis susijusias priežastis, tai labai dažna priežastis yra kiaušintakių nepratekamumas dėl persirgtų lytiniu arba nelytiniu keliu plintančių uždegimų mažajame dubenyje. Labai didelė dalis – apie 30 procentų visų moterų – turi šią problemą.
Dar yra endokrininiai, tai yra hormoniniai, sutrikimai dėl įvairių gyvenimo būdo aspektų, tarp jų – ir streso.
Taip pat labai padaugėjo endometriozės. Tai yra liga, kuomet gimdos gleivinė pakliūva į kiaušides, ten ji išsisėja, gali pakliūti ir į pilvo ertmę. Tokios moterys dažniausiai operuojamos, po operacijos prarandama dalis kiaušidžių audinio. Taip prasideda ir menopauzė anksčiau, ir išsenka kiaušidžių atsargos. Labai dramatiškai daugėja tokių moterų. Aš sakau taip ne gąsdinant, bet tam, kad žmonėms reikia tikrintis.
O vyrų nevaisingumą lemia spermos pakitimai. Dabar susiaurėjo reikalavimai spermai. Prieš 25 metus pagal tarptautinius reikalavimus spermoje turėjo būti 60 milijonų spermatozoidų koncentracija, o dabar jau sakome, kad 15 milijonų jau yra gerai. Bet tikimybė pastoti su 15 milijonų spermatozoidų nepadidėjo, tiesiog susiaurėjo normos. Dėl to normos adaptuojamos pagal blogėjančius spermos tyrimus. To priežasčių yra daug.
– Ar gali būti, kad porų, negalinčių susilaukti žmonių, daugėja, nes tiesiog daugiau žmonių kreipiasi į vaisingumo klinikas ir apskritai į gydytojus?
– Gali būti, nes, kai mes pradėjom prieš 25 metus dirbti, mūsų vaisingumo centras buvo vienintelis Lietuvoje ir mūsų pirmoms mergaitėms, gimusioms po pagalbinio apvaisinimo, šiais metais suėjo 25 metai. Čia turėtų būti Lietuvoje šventė iš tiesų.
Dabar jau Lietuvoje yra 5-6 vaisingumo centrai. Pacientai kreipiasi į įvairius centrus ir mes bendro besikreipiančiųjų statistikos neturime. Žinome tik apytikslį skaičių, kiek pagalbinių apvaisinimo procedūrų Lietuvoje atliekama per visus centrus, bet kiek yra besikreipiančiųjų, niekas iš tikrųjų neskaičiuoja.
Gali būti ir taip, kaip jūs sakote, kad daugiau žmonių kreipiasi. Ir drąsiau dabar kreipiasi, nes prieš 25 metus žmonės bijodavo ateiti.
Kai pradėjome dirbti, kreipdavosi tik moterys, vyrų iš 50 kreipdavosi gal tik koks vienas. O dabar konsultacijai beveik visada ateina abu, retais atvejais tik viena moteris. Per ketvirtį amžiaus visi išlaisvėjome. Ir žmonės nebe taip bijo klausti, gal diagnozės ir bijo kažkiek, bet mums nesako. Kreipiasi dabar daug drąsiau ir tą skatinu.
– Kada žmogus laikomas nevaisingu?
– Jeigu pora yra iki 35 metų ir nepastoja daugiau nei vienus metus, tada mes rekomenduojame būtinai kreiptis ir išsitirti. O jeigu, ypač moteris, yra vyresnė nei 36 metų, tai jau po pusės metų nepastojimo turėtų skubėti pas vaisingumo specialistus.
Kodėl virš 36 metų raginame paskubėti, niuansų yra daug. Mes dabar matome gilėjančias problemas tam tikroje žmonių grupėje. Tarkime, po operacijų, ypač endometeriozės (kalbu apie moteris) matome ryškiai mažėjančias kiaušidžių atsargas.
Keli tūkstančiai, net iki 10 tūkstančių, nunyksta per mėnesį – tai natūralūs procesai. Tačiau jeigu dėl operacijos pašalinama dalis kiaušidės, tai to rezervo beveik per pusę ir sumažėja.
Taigi labai raginu, pradedant net nuo 30 metų, nelaukiant 35-36 metų, pasitikrinti kiaušidžių rezervą. Nes matome tendenciją, kad atsargos mažėja ir be operacijų, ir ryškiai, nepriklausomai nuo to, kad dabar galime atlikti kiaušidžių atjauninimo procedūrą, kurią pradėjome prieš 2 metus. Tai procedūra, vadinama kiaušidžių PRP – trombocitais praturtinta plazma. Jos metu moters kraujas per tam tikrą sistemą prafiltruojamas, sukoncentruojamas labai didelis trombocitų kiekis. Juose yra augimo faktoriai, kurie, suleidus juos į kiaušides, paprastai kalbant, skatina kiaušides atsinaujinti.
Turime pakankamai neblogų rezultatų net ir su moterimis, kurioms yra perimenopauzė. Joms sulėtėja artėjimas prie menopauzės. Šita procedūra yra naujausia iš tų, kurios yra pasaulyje, stabdanti senėjimą. Nieko naujesnio medicina dar nesukūrė.
– Žvaigždės užsienyje skelbiasi užsišaldančios savo kiaušinėlius, kad galėtų, jei norės, susilaukti vaikų ateityje. Ar tai Lietuvoje yra daroma?
– Dabar pradėjau labiau domėtis kiaušidžių rezervu ir dėl to važinėju į tarptautinius kongresus. Pastebėjau, kad pasaulyje labai didelė kiaušialąsčių šaldymo tendencija. Viena vertus tai daroma dėl ligų, ypač dėl onkologinių, užsišaldo prieš pradedant chemo- ar radioterapiją, kad pasveikus galėtų turėti vaikų – dabar pasaulyje tai yra naujausia, kas egzistuoja. Kita priežastis – socialinis šaldymas (angl. „social freezing“) arba šaldymas dėl socialinių priežasčių dėl to, kad moteris arba dar nenori vaikų, arba dar neturi tinkamo partnerio, su kuriuo norėtų turėti vaikų. Dabar labai didelė problema išsilavinusioms moterims (nesakau apie kitas nieko blogo), kad jos nori irgi išsilavinusių vyrų, o tendencija, kaip rodo moksliniai tyrimai, yra tokia, kad išsilavinusių vyrų pasaulyje mažėja. Tai reiškia, kad moterys delsia, o, kol jos delsia, kiaušialąstės sensta.
Tai populiaru Amerikoje, Italijoje. Pas mus dar nėra taip populiaru, bet, man atrodo, bus ir pas mus populiaru, nes užšaldytas kiaušialąstes mes galime laikyti kad ir 10 metų. Po 10 metų nėra tikslių studijų, ar jos liks geros kokybės, bet iki 10 metų, tai drąsiai.
– Dabar populiarėja elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Kaip šie gaminiai veikia vaisingumą?
– Elektroninės cigaretės buvo sukurtos Kinijoje prieš 15 metų, 2003 metais. Tada jos įėjo į rinką ir paplito pasaulyje. Ilgalaikių mokslinių studijų apie jų poveikį nėra. Bet yra kelerių metų studijos ir trumpalaikiai tyrimai.
Akivaizdu, kad šiose cigaretėse yra ir kancerogenų, ir toksinių medžiagų, kurios veikia oksidacijos procesus, sukelia taip vadinamą oksidacinį stresą, pavadinkime liaudiškai – stresą ląstelėje. Jos tą stresą lygiai taip pat sukelia ir kiaušialąstėms, ir spermatozoidams.
O elektroninėse cigaretėse esančios kancerogeninės toksinės medžiagos blogina kraujotaką audiniuose, taip pat – ir lytiniuose organuose.
Dar nėra atlikta studijų, kurios tęstųsi 15 metų, bet ir mūsų Higienos instituto, ir britų mokslininkų duomenys rodo, kad poveikis yra.
Aišku, po kelių, dešimties ar dvidešimties metų jau matysime ilgalaikį poveikį, bet jau dabar akivaizdu, kad ir trumpalaikiai vartojant neigiamas poveikis tikrai yra.
– Užbaikime pokalbį teigiamesne nata. Kiek jau pasaulį išvydo vaikų, kurių tėvams padėjo gydytojai?
– Su mūsų centro pagalba per ketvirtį amžiaus – virš 4 tūkstančių. Tai – nebūtinai pagalbinis apvaisinimas. Čia yra ir įvairūs kiti gydymo metodai.
Bet, naudodamasi proga, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Jis priimtas prieš dvejus metus, jis yra puikus, pacientai gauna kompensuojamą gydymą. Bet tas įstatymas turi porą minusų: negalima daryti procedūrų nesusituokusioms poroms. Sakoma, poroms partnerystėje – prašom, bet Partnerystės įstatymo nėra. Todėl žmonės toliau išvažiuoja į užsienį gydytis, nors turėtų gauti gydymą Lietuvoje.
