Lemia pusę visų mirčių Lietuvoje
„Ledinė širdis – tinkama metafora problemai, kuri ne vieną dešimtmetį yra pagrindinė mūsų gyventojų mirties priežastis. Palaipsniui tirpstanti skulptūra simbolizuoja tūkstančius kasmet dėl ŠKL prarandamų gyvybių – vien tik 2023 m. dėl šių ligų netekome 19,2 tūkst. gyventojų, o nuo 2000-ųjų – daugiau nei pusės milijono.
Mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) jau taip ilgai, kad atrodo, jog šį faktą normalizavome ir priimame „šaltai“, be didesnių emocijų“, – sako akcijos partnerės Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė.
Higienos instituto pateikiama statistika rodo, kad 2023 m. ŠKL lėmė daugiau nei pusę (52,1 proc.) visų Lietuvoje fiksuotų mirčių.
Europos Komisijos duomenimis, reikšmingos dalies šių mirčių galima būtų išvengti – skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, 2020 m., taikant savalaikes prevencijos ir sveikatos priežiūros priemones, buvo galima išsaugoti 4 340 gyvybių, kurias pasiglemžė ŠKL.
Kviečia sutelkti jėgas
„Mūsų pagrindinė žinutė visuomenei paprasta: visi kartu kaip bendruomenė šiai problemai daugelį metų neskiriame deramo dėmesio – tai ir atspindi niūri statistika. Raginame darbą pradėjusią Vyriausybę šiam klausimui skirti prioritetinį dėmesį – vidutinės kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmės ilginimo, kuris yra vienas iš Vyriausybės prioritetų, neįmanoma pasiekti neturint ilgalaikės nacionalinės ŠKL strategijos ir be papildomų veiksmų šių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo srityse“, – ragina akcijos iniciatorės Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidentas prof. Tomas Lapinskas.
Anot jo, nors per pastarąjį dešimtmetį situacija kažkiek gerėja, tačiau Lietuvos skaičiai platesniame Europos šalių kontekste rodo, kad pastangos vis dar yra nepakankamos. Mirtingumo nuo ŠKL rodiklis Lietuvoje yra net 2,3 karto didesnis nei ES vidurkis. Ypač skaudžiai ši problema paveikia Lietuvos vyrus – tarp darbingo amžiaus (35–64 m.) vyrų mirtingumas nuo ŠKL yra 2,5–4,5 karto didesnis nei tarp moterų.
Be didžiulio poveikio visuomenės sveikatai, ŠKL taip pat yra didelė našta Lietuvos ekonomikai – dėl jų nulemtų išvengiamų priešlaikinių mirčių, prarasto darbingumo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos išlaidų ir kitų aspektų šalies ekonomika kasmet praranda daugiau nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. „Esame pasirengę bendradarbiauti ir teikti ekspertines įžvalgas, siekiant pakeisti per dešimtmečius susiklosčiusią liūdną situaciją, kuri valstybei kasmet kainuoja dešimtis tūkstančių gyvybių ir milijardus eurų“, – pažymi LKD prezidentas.
Daugiau informacijos apie ŠKL poveikį Lietuvos valstybei, visuomenei ir ekonomikai galima rasti el. leidinyje „Plyšta širdis“: https://lcs.lt/plysta-sirdis/
