Dažnai virškinamojo trakto ligų mes nejaučiame arba jos nepasireiškia specifiniais simptomais, o daugelis žino, kad neretai nebylios ligos – onkologinės. Deja, šis dėsningumas galioja ir virškinamajam traktui.
„Tačiau egzistuoja ir kitų būklių, kurios tam tikriems pacientams pasireiškia be aiškių požymių. Tai dažniausiai būna pradinės ligų stadijos, subtilūs simptomai, kuriuos sunku susieti su rimta būkle“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojas-endoskopuotojas Eimantas Mockus.
Be onkologinių susirgimų, specifinių simptomų neturi ir tokios būklės kaip virškinamojo trakto polipai – šie laikomi ikivėžiniais pakitimais.
Taip pat galima nejausti pradinio arba nekomplikuoto skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimo, Helicobacter pylori bakterijos skrandyje, kepenų suriebėjimo. Šios problemos dažnai lieka nepastebėtos, nes jų simptomai gali būti nespecifiniai arba patologijos dar nėra išplitusios.
„Dėl šių priežasčių daugelis žmonių nekreipia dėmesio į savo simptomus arba jų visai nepastebi. Tai kelia pavojų, nes ankstyvos ligų stadijos yra lengviausiai gydomos. Laiku atlikti profilaktiniai tyrimai ir atidžiai stebimi net subtilūs organizmo pokyčiai gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų“, – teigia gydytojas.
Ligos retkarčiais išsiduoda
Kasdienis greitas gyvenimo tempas kartais gali užgožti mūsų kūno siunčiamus signalus, tačiau tam tikrų simptomų nederėtų ignoruoti, pabrėžia E. Mockus. Virškinamojo trakto ligos dažnai prasideda nuo specifinių požymių, kuriuos pastebėti gali būti nelengva.
„Tai gali būti kosulys, rėmuo, pilvo pūtimas, nevirškinimo jausmas, dažnas raugėjimas, atpylimas maistu, pilvo tempimas, kraujas išmatose ar ant tualetinio popieriaus, vidurių užkietėjimas, svorio kritimas, bendras silpnumas ir galvos svaigimas“, – dažnus simptomus vardija gydytojas.
Pastebėjus bet kokius neaiškius sveikatos sutrikimus jis rekomenduoja pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Šis, įvertinęs simptomus, gali skirti pradinius tyrimus būklei nustatyti ir nukreipti pacientą pas specialistą.
Gydytojai įprastai pradeda nuo bendrųjų tyrimų, kurie gali neparodyti konkrečios patologijos, tačiau suteikia bendrą vaizdą apie organizmo būklę. Pirmiausia atliekami bendrieji kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai, kurie padeda įvertinti hemoglobino, trombocitų, leukocitų kiekį, šlapime – baltymų, eritrocitų ir kitus rodiklius, o išmatose tikrinamas kraujo, gleivių ar grybelio buvimas. Svarbu pažymėti, kad vieno rodiklio pokytis dar nereiškia ligos. Gydytojas vertina visus tyrimų duomenis kartu su paciento simptomais ir kitomis aplinkybėmis.
Be to, rekomenduojama atlikti pilvo organų echoskopiją, kuri padeda vizualiai įvertinti organų būklę, aptikti polipus ar darinius bei patikrinti kraujotaką ir organų parametrus.
„Laiku atliktas tyrimas gali būti raktas į greitą ir veiksmingą gydymą, todėl niekada neturėtume atidėlioti vizito pas gydytoją – brangiausias tyrimas yra tas, kuris nebuvo atliktas laiku“, – priduria endoskopuotojas E. Mockus.
Nenustačius ligų laukia komplikacijos
Nediagnozuotos arba negydomos virškinamojo trakto ligos gali turėti rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, kepenų suriebėjimas iš pradžių gali atrodyti ne itin pavojingas, tačiau ilgai neprižiūrimas jis gali komplikuotis į kepenų uždegimą, sutrikdyti cholesterolio apykaitą kraujotakoje ir net sukelti širdies infarktą.
„Skrandžio ar kitų organų uždegimai turi būti diagnozuojami kuo anksčiau, nes šie procesai gali progresuoti ir sukelti rimtas komplikacijas – opas, kraujavimus, net skrandžio vėžį. Kai kuriais atvejais šios ligos tampa sunkiai gydomos“, – dėsto gydytojas.
Polipai, nors ir laikomi ikivėžiniais pakitimais, taip pat kelia grėsmę sveikatai. Jų atradimas atliekant profilaktinius tyrimus, tokius kaip gastroskopija, echoskopija ar kolonoskopija, ir pašalinimas gali užkirsti kelią supiktybėjimui ir vėlesnėms komplikacijoms.
Sukelia žalingi įpročiai, mityba ir stresas
Virškinamojo trakto sutrikimai dažnai kyla dėl netinkamos mitybos, streso ir žalingų įpročių. Greitas, nesveikas maistas, turintis daug riebalų ir kalorijų, apsunkina virškinimą, sukelia per didelį skrandžio rūgšties išsiskyrimą.
Stresas taip pat prisideda prie ligų vystymosi, nes hormonai, pavyzdžiui, adrenalinas ir kortizolis, skatina įvairius negalavimus. Rūkymas ir alkoholio vartojimas slopina organizmo gebėjimą regeneruotis ir padidina vėžio, miokardo infarkto ar kepenų cirozės riziką.
Svarbu laikytis ir valgymo higienos: valgyti lėtai, gerai kramtyti, gerti vandenį po valgio ir vengti skubėjimo.
