Gerai prisimenu atvejį savo gydytojo karjeros pradžioje, kai, tikrindamas darbuotojų sveikatą vienoje iš gamyklų, negalėjau 50 metų vyrui tiksliai išmatuoti kraujospūdį, nes sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas viršijo kraujospūdžio aparato galimybių ribas (300mm Hg stulpelio). Diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas buvo 160mm Hg stulpelio.
Mano nuostabai, žmogus buvo ne tik gyvas, bet ir neturėjo jokių skundų ir kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę. Aišku, tokie atvejai gali pretenduoti tik į Gineso rekordų knygą ir neatspindi bendros realybės.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis net 1,28 milijardo gyventojų turi padidintą kraujo spaudimą, kas ateityje gali būti viena iš pagrindinių priežasčių infarktų, insultų bei inkstų pažeidimo. Beje, kai kurie autoriai prognozuoja, kad 2025m. šis rodiklis gali pasiekti net 1,6 milijardo gyventojų, nes daugelis apie padidintą kraujospūdį sužino tik prasidėjus komplikacijoms.
Tenka atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuva kartu su Kroatija, Latvija, Vengrija ir Slovėnija patenka į pasaulio šalių penketuką, kuriose tarp vyrų fiksuojama daugiausia arterinės hipertenzijos atvejų.
Europos šalyse padidintą kraujo spaudimą turi nuo 30 iki 45 proc. gyventojų. Lietuvoje – irgi kas trečiam nustatoma arterinė hipertenzija, nors realūs skaičiai tikriausiai turėtų būti ženkliai didesni.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis apie 50 proc. šalies gyventojų turi padidintą kraujospūdį, o virš 37 milijonų gyventojų galvų yra pakibęs nereguliuojamos arterinės hipertenzijos Damoklo kardas. Todėl labai svarbu kiekvienam periodiškai matuotis kraujospūdį.
Pagal Amerikos širdies asociacijos pateiktas rekomendacijas normalus arterinis kraujospūdis yra 120/80 mm Hg stulpelio. Žinoma, normalus kraujospūdis individualiai kiekvienam gali būti ir žemesnis.
Padidėjęs arterinis spaudimas – 120–129/80 mm Hg stulpelio. Pirma arterinės hipertenzijos stadija – 130–139/80–89 mm Hg stulpelio. Antra arterinės hipertenzijos stadija – kai sistolinis spaudimas siekia 140 ir daugiau, o diastolinis virš 90 mm Hg stulpelio.
Sureguliuoti kraujospūdį, kad jis būtų normos ribose ir nešokinėtų – šeimos gydytojui dažnai tai yra tikrai nelengva užduotis. Todėl pacientui dažnai patariame užvesti dienyną, kuriame kas valandą būtų fiksuojamas kraujospūdis, kokiomis valandomis ir kokiomis dozėmis geriami vaistai bei aprašomas mitybos racionas.
Turėdamas tokią informaciją, šeimos gydytojas tikrai galės lengviau tinkamai pakoreguoti gydymą. Pagal PSO duomenis per metus pasaulyje fiksuojama 9 milijonai mirčių dėl išeminės širdies ligos, 7 milijonų žmonių netenkame dėl insultų ir 1,4 milijonų dėl inkstų ligų.
Arterinė hipertenzija čia suvaidina tikrai svarbų vaidmenį. Žinoma, niekas negali kvestionuoti ir to fakto, kad šių mirčių statistikai įtakos turi ir aukštas cholesterolis, dislipidemija, nutukimas, rūkymas, stresas, fizinio aktyvumo trūkumas ir tokio ligos kaip diabetas. Šeimos gydytojai neveltui pastoviai kalba apie sveiko gyvenimo būdo svarbą.
Tarp kitų ligų, įvardijamų „tyliaisiais žudikais“ ypatingą vietą užima diabetas (cukraligė). Prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ buvo paskelbti duomenys, kad 2024 m. pasaulyje yra virš 800 milijonų sergančiųjų šia liga, ir 59 proc. sergančių diabetu yra negydomi.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad nuo 1990m. iki 2022 m. negydomų asmenų skaičius padidėjo 3–5 kartus. Nors realūs skaičiai galėtų būti kur kas didesni, nes didelė dalis žmonių, ypač iš trečiojo pasaulio šalių, apie tai, kad jų kraujyje gliukozės rodikliai ženkliai viršija normas nesužino tol, kol nepasireiškia diabeto sukeltos komplikacijos tokios, kaip infarktai, insultai, inkstų nepakankamumas, negyjančios opos, dėl kraujotakos sutrikdymo atliekamos galūnių amputacijos, diabetinės neuropatijos, akių ligos ir t.t.
Beje, oficialūs PSO duomenys rodo, kad kasmet pasaulyje dėl diabeto (teisingiau dėl jo sukeltų komplikacijų) miršta 1,6 milijono žmonių. Diabetikų mirčių statistikoje nuo 50 iki 80 proc. sudaro mirtys nuo infarktų, insultų ir inkstų nepakankamumo.
Laiku diagnozavus ligą, žinoma, daugelio bereikalingų mirčių tikrai galima būtų išvengti. Diabetes EURO duomenimis, 2024 m. Europoje diabetu serga 74 milijonai gyventojų, ir 2025 m. planuojamas diabeto atvejų padidėjimas net 59,7 proc.
Higienos instituto duomenimis 2022m. Lietuvoje diabetu sirgo 154681 asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2014m. iki 2022m. šia liga sergančių vaikų skaičius išaugo 34 proc., suaugusių – 28,8 proc.
Ir galutinai šokiruoja mokslininkų pateikiama prognozė, kad 2050 m. pasaulyje diabetu sirgs 1,3 milijardo gyventojų. Atrodo baisiau už koronaviruso pandemiją. Lietuvoje kasmet ne viena dešimtis milijonų eurų skiriama onkologinių ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėms programoms. Deja, ateina tik pusė tų, kurie turėtų pasitikrinti.
Nežiūrint aktyvios agitacijos, rezultatai yra apgailėtini, vis dar masė sergančių, kurių galėtų būti kur kas mažiau. Todėl nekaltinkite vien tik gydytojų, kad laukti vizito reikia tokiose ilgose eilėse.
