Biologiniam amžiui įtakos turi genai, gyvenimo būdas (mityba, fizinis aktyvumas, miegas) ir aplinka (pvz., stresas ar oro tarša).
Pažangią DNR analizę pritaikę mokslininkai pabandė nauju kampu pažvelgti į turimas žinias apie žmogaus biologinį amžių.
Tyrėjai patvirtino, kad pagreitintas senėjimas pasireiškia tada, kai biologinis amžius viršija chronologinį amžių.
Pavyzdžiui, žmogus, kuriam yra 50 metų, bet kurio biologinis amžius yra 55 metai, gali pastebėti, kad jo organizmas veikia ne taip sklandžiai, kaip jo bendraamžių.
Žurnale „Cancer Prevention Research“ paskelbtas naujas tyrimas prisideda prie palyginti jauno epigenetikos mokslo, kuris nagrinėja, kaip mūsų ląstelės laikui bėgant palaipsniui praranda gebėjimą efektyviai funkcionuoti.
„Biologinis senėjimas – organizmo amžiaus įvertinimas pagal DNR pokyčius – skiriasi nuo chronologinio amžiaus. Manoma, kad biologinis amžius tiksliau atspindi tikrąją mūsų organizmo būklę ir buvo ištirtas kaip likusios gyvenimo trukmės prognostinis rodiklis, taip pat įrodyta, kad jis turi įtakos tam tikrų vėžinių susirgimų rizikai.
Galimas biologinio amžiaus pritaikymas vėžio prevencijai nėra toks aiškus, tačiau šio tyrimo metu nustatėme jo rizikos sąsajas su ikivėžinių polipų atsiradimu jaunesniems nei 50 metų asmenims“, – pasakojo viena iš tyrimo autorių, gydytoja gastroenterologė ir klinikinė epidemiologė Shria Kumar.
Auga sergamumas
Pastaruoju metu vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina tai, ką kasdien pastebi gydytojai onkologai – daugėja žmonių, kurie storosios žarnos vėžiu suserga nesulaukę nė 50 metų.
Sh.Kumar pabrėžė, kad ši tendencija skatina ieškoti naujų būdų, kurie padėtų storosios žarnos vėžio riziką identifikuoti kiek įmanoma anksčiau.
Svarbu, kad šiai ligai įmanoma užbėgti už akių: laiku atlikta kolonoskopija ir polipų pašalinimas užkerta kelią vėžio išsivystymui.
„Biologinio amžiaus įtraukimas į rizikos skaičiuoklę gali padėti nustatyti, kuriems jaunesniems nei 50 metų asmenims gresia didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu“, – paaiškino Sh.Kumar.
Ligos patikrai šiuo metu pasitelkiamas slapto kraujavimo testas, kurį kiekvienas gali nesunkiai atlikti namie. Jeigu jo atsakymas teigiamas, žmogui atliekama kolonoskopija. Medikai pabrėžia, kad tai – unikalus metodas, nes vienos procedūros metu galima ir anksti aptikti polipus, ir juos pašalinus užkirsti kelią vėžio atsiradimui.
Ankstyvo storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir tam tikri gyvenimo būdo įpročiai, kartu yra susiję ir su spartesniu biologiniu senėjimu.
Todėl mokslininkai tyrė jaunesnius nei 50 metų žmones, kuriems buvo atliktos kolonoskopijos. Naudodami pažangius kraujo mėginių DNR tyrimus, jie nustatė kiekvieno asmens biologinį amžių ir palygino jį su kolonoskopijų rezultatais.
Paaiškėjo, kad tais atvejais, kai biologinis amžius didesnis už chronologinį, polipų atsiradimo rizika yra didesnė. Jei skirtumas 1 metai, rizika išauga 16 proc. Jeigu 2 metai – 32 proc. ir t.t.
Pastebėta, kad žmogaus lytis yra svarbus rizikos veiksnys. Vyrai turėjo didesnę tikimybę, kad jiems atsiras ikivėžiniai polipai. Pasak mokslininkų, šis faktas vertas išsamesnių tyrimų.
Padidėtų kolonoskopijų efektyvumas
Pasak tyrimo autorių, storosios žarnos vėžio patikra galėtų būti veiksmingesnė, jei dėmesys būtų sutelktas į žmones, kurių organizmas sensta greičiau nei įprastai.
Jeigu pirmenybė skiriant kolonoskopijas būtų teikiama didelės rizikos asmenims, gydytojai galėtų anksti pastebėti vėžį ir užkirsti jam kelią.
Tačiau mokslininkai teigia, kad tokiai metodikai pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai.
Vis dėlto, naujojo tyrimo autoriai viliasi, kad jų surinkti duomenys ateityje padės patobulinti prevencines vėžio programas.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
