Ne vienoje pasaulio šalyje atliktos studijos patvirtino tą liūdną faktą, kad būtent šiomis dienomis mirčių skaičius yra ženkliai didesnis, lyginant su kitu metų laikotarpiu.
Vienas iš rimčiausių tyrimų, siekiant nustatyti galimą ryšį tarp perteklinių mirčių ir švenčių, buvo atliktas vadovaujant profesoriui Deividui Fillipsui. Taip, ištyrus JAV mirčių statistiką per 25 metų laikotarpį, rasta, kad didžiausias mirčių pikas buvo Kalėdų pirmą ir antrą dieną bei sausio 1 d. Tai – trys kritinės metų dienos, kai miršta daugiausia žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis, kvėpavimo sistemos, endokrininėmis bei metabolinėmis ir virškinimo sistemos ligomis.
Nustatyta, kad per dvi savaites nuo Kalėdų švenčių mirčių buvo net 42 325 daugiau, lyginant su kitais metų laikotarpiais. Beje, su gauti rezultatai turėjo bendrumų su Jungtinėje Karalystėje atlikta studija, kuri patvirtino, kad Kalėdinių švenčių „kritinėmis dienomis“ hospitalizacijų skaičius intensyvios reanimacijos skyriuose ženkliai padidėja.
Daugeliui mokslininkų iškilo klausimas, kaip paaiškinti jau oficialiu terminu tapusį „Kalėdų atostogų fenomeną“. Kai kurie teigė, kad, galimai, perteklinės mirtys gali būti susijusios su šaltuoju metų periodu, kai atsiranda didesnis polinkis įvairioms infekcijoms, susilpnėja imuninė sistema.
Ar šaltasis metų periodas turi įtakos „Kalėdų atostogų fenomenui“, manyčiau, pilnai atsakė Josho Knighto atliktas tyrimas. Mokslininkas iš Melburno universiteto išanalizavo 25 metų laikotarpį apėmusią mirčių statistiką Naujojoje Zelandijoje.
Pasirodė, kad net esant šiltesniam orui, Kalėdų bei Naujųjų Metų dienomis mirčių buvo 4 proc. daugiau, lyginant su kitomis dienomis. Vadinasi, oro temperatūra reikšmingos įtakos mirčių statistikai neturi.
Be abejo, kalėdinės šventės daliai žmonių yra stresinė situacija – ypač vienišiems dažnai iškyla socializacijos problemos, o kai kam pasijaučia finansinis nepriteklius, todėl reikia skolintis ir galvoti, kaip tas skolas reikės atiduoti. Ar stresinė situacija, sukelta kalėdinių atostogų fenomeno, gali peraugti į sunkią depresiją?
Moksliniai tyrimai parodė, kad šių švenčių metu tikrai nepadidėja savižudybių skaičius. Tai, vis dėlto, kokios yra pagrindinės priežastys, sąlygojančios perteklines mirtis?
Matyt, tenka pripažinti, kad dalis žmonių šių švenčių metu padaro visas įmanomas nuodėmes – persivalgo, prisigeria, persikaitina, persišaldo ir nekreipia dėmesio į atsiradusias sveikatos problemas arba atideda tų problemų sprendimą po švenčių.
Juk niekam ne paslaptis, kad vietoj ligoninės dažnai pasirenkame švęsti šeimoje su draugais, kad nesukeltume problemų ir negadintume kitiems švenčių. Toliau – krūva mitybos nuodėmių. Perteklinis, aštrus, rūkytas, sūrus, saldus maistas.
Perteklinis druskos kiekis maiste – tai padidėjęs kraujospūdis, didesnė širdies nepakankamumo, infarktų ir insultų rizika. Aštrus, rūkytas maistas – gastritai, opaligės paūmėjimai.
Perteklinio alkoholio ir riebaus maisto derinys ypač pavojingas kasai, gali sukelti ūmų pankreatitą, kurio kai kurios formos, nežiūrint viso įmanomo gydymo, užsibaigia mirtimi.
Tikriausiai, nereikia priminti, kad alkoholis, ir ypač, kai jo padauginame, pasižymi universaliu toksiniu poveikiu beveik visoms organizmo sistemoms.
Neabejoju, kad dalis žmonių šventėms užsisakė kaimo sodybas su saunomis bei šalia esančiais vandens telkiniais. Apie ledinio vandens poveikį organizmui tikriausiai žino visi, nes buvo jau daug rašyta ir kalbėta.
Bet noriu priminti apie kitą pavojų. Tiek alkoholis, tiek aukšta temperatūra saunoje dehidratuoja kūno ląsteles, sutrikdo elektrolitų balansą, todėl alkoholinių gėrimų vartojimas saunoje yra ypač pavojingas. Gerkite mineralinį vandenį, o ne alų!
P.S. Ką gi, visiems norėtųsi palinkėti nuostabių artėjančių švenčių, švęsti saikingai ir protingai, saugant savo sveikatą ir neprisidarant nereikalingų problemų.
