Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė pabrėžia, kad nereikėtų ignoruoti jokių neįprastų pojūčių širdies srityje – pajutus juos pravarti šeimos gydytojo arba gydytojo kardiologo konsultacija.
„Apie širdies ligas įspėjantys simptomai gali būti labai įvairūs. Jomis sergantys pacientai dažnai skundžiasi greitu nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, taip pat gali pasitaikyti alpimo epizodų.
Be to, kai kuriems žmonėms šios ligos pasireiškia sunkiau: blogai toleruojamu fiziniu krūviu, dusuliu, kojų tinimu, krūtinės skausmu, širdies permušimais, dažnu arba neritmišku plakimu“, – atkreipia dėmesį dr. Rūta Jurgaitienė.
Kokios kardiologinės ligos pasitaiko dažniausiai?
Lietuvoje net apie 30 proc. gyventojų susiduria su arterine hipertenzija, pasireiškiančia padidėjusiu kraujo spaudimu. Taip pat labai dažna liga yra dislipidemija, kuri nustatoma padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje.
„Kita grupė – su širdies ritmu susijusios būklės. Dažnai pacientai skundžiasi juntamais širdies permušimais, kurie sukelia nemalonius pojūčius. Tiesa, dažnai tokie permušimai yra nepavojingi. Taip pat neretai pacientams diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas – pavojinga liga, galinti sukelti insultą. Deja, ji dažnai gali likti nepastebėta ir pacientams nesukelti jokių įtarimų“, – sako gydytoja kardiologė.
Neretai pacientus gali varginti sunkumas krūtinėje bei dusulys, atsirandantis fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, greičiau einant, nešant sunkų krepšį, lipant laiptais arba kylant į kalną. Šie gali būti krūtinės anginos požymis. Kiek retesnės yra širdies vožtuvų ir aortos, miokardo arba perikardo ligos. Visgi, pati pavojingiausia būklė yra miokardo infarktas, kuris gali būti netikėtas, o kartais – net mirtinas.
„Vyresnio amžiaus pacientams dažnai pasitaikanti liga yra širdies nepakankamumas, kurį gali sukelti aukštas ir netinkamai koreguojamas kraujo spaudimas, dažni ritmo sutrikimai, širdies vožtuvų ligos, per didelis fizinis krūvis, alkoholio vartojimas, aterosklerozė ar anksčiau persirgtas miokardo infarktas“, – pasakoja dr. R. Jurgaitienė.
Kaip šios ligos vystosi?
Dažniausiai širdies ir kraujagyslių ligos yra lėtinės – tai reiškia, kad jos vystosi ilgą laiką ir pacientai pradinėse stadijose nejaučia jokių požymių.
„Nusiskundimai atsiranda vėlesniuose ligos etapuose, tačiau jiems galima užkirsti kelią net ir ankstyvosiose – dar besimptomėse stadijose, jeigu tinkamai rūpinamasi sveikata bei laikomasi sveikos gyvensenos principų, susidedančių iš subalansuotos mitybos, optimalaus svorio palaikymo, reguliaraus fizinio aktyvumo ir sveikatos patikrinimų. Taip pat svarbu tinkamai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir koreguoti kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Be to, vienas iš esminių žingsnių, siekiant apsaugoti širdį, yra rūkymo atsisakymas, nes šis įprotis yra pagrindinis širdies ligų rizikos veiksnys. Jei mesti rūkyti sunku, galima kreiptis pagalbos – naudinga pasitarti su savo gydytoju, išbandyti palaikymo grupes ar nikotino pakaitalus.
Taip pat svarbus streso valdymas – atsipalaidavimo būdai, tokie kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, galintys padėti sumažinti įtampą ir kardiologinių ligų riziką.
Profilaktinis pasitikrinimas padeda užkirsti kelią pavojingoms būklėms
Pats paprasčiausias būdas pasitikrinti savo būklę – kraujo spaudimo pamatavimas.
„Žmonės iki 40 m. amžiaus turėtų pasimatuoti kraujo spaudimą bent kartą per metus, o vyresni asmenys – kartą per mėnesį. Labai dažnai pacientai sako nejaučiantys kraujo spaudimo pokyčių ir niekada jo nematuoja, tačiau pamatavus spaudimą gydytojo kabinete, paaiškėja, kad jis stipriai padidėjęs. Tokiais atvejais būna sunku nustatyti, kiek laiko pacientas jau serga padidėjusio kraujo spaudimo liga“, – pažymi gydytoja kardiologė.
Kitas nesudėtingas tyrimas yra elektrokardiograma, todėl susidūrus su anksčiau minėtais simptomais, pravarti šeimos gydytojo konsultacija. Taip pat kartą per metus naudinga atlikti kraujo lipidų tyrimą (lipidogramą).
„Apsilankius pas gydytoją kardiologą gali būti atliekamas širdies echoskopinis tyrimas, o kitus patikrinimus gydytojas kardiologas paskiria atsižvelgdamas į paciento būklę, nusiskundimus, jau atliktų tyrimų rezultatus, gretutines ligas bei paveldimumą. Tai leidžia patvirtinti arba paneigti širdies ligą ir tinkamai parinkti reikalingą gydymą“, – atkreipia dėmesį dr. R. Jurgaitienė.
Kaip yra gydomos kardiologinės ligos?
Priklausomai nuo pačios ligos, jos sunkumo ir paciento būklės, kardiologinės ligos gali būti gydomos įvairiai. Dažniausiai pacientams skiriami vaistai, padedantys sumažinti patiriamus simptomus, neleisti įvykti komplikacijoms ir pagerinti bendrą būklę.
„Šiuo metu jau turime platų pasirinkimą cholesterolį mažinančių vaistų, kurie padeda užkirsti kelią aterosklerozei ir širdies kraujagyslių ligoms dar pradinėse stadijose. Jie padeda išvengti tokių ligų kaip miokardo infarktas, insultas bei jų sukeliamų pasekmių.
Jei pacientas turi padidintą kraujo spaudimą, būtina skirti kraujo spaudimą mažinančius vaistus. Dauguma vaistų pacientas turi vartoti visą gyvenimą. Ypač segantieji prieširdžių virpėjimu, širdies nepakankamumu arba jau sirgusieji miokardo infarktu arba insultu“, – sako gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė.
Kai kuriais atvejais, esant sunkioms ligos stadijoms, kai medikamentinis gydymas nebepadeda, pacientams atliekamos intervencinės procedūros ar širdies operacijos. Po sunkesnių procedūrų pacientams yra skiriama reabilitacija. Visgi, svarbu suprasti, kad bet kokio gydymo sėkmingumui įtakos turi asmeninės pastangos, todėl ypatingai didelę reikšmę įgauna gyvenimo būdo keitimas.
