„Dabar turiu du gimtadienius“
Lapkričio pabaigoje po ilgos ir sudėtingos ligos į darbą grįžusi Violeta puikiai prisimena ankstų liepos 21-osios, sekmadienio, rytą. Tąkart ją pažadino lengvas pykinimas.
Panašų ji buvo pajutusi prieš savaitę: sunkiai panešiojus baldus, suėmė skausmas už krūtinkaulio, ji pajuto lengvą pykinimą. Panaršiusi internete, perskaitė, jog tai galimai – stenokardijos, infarkto simptomai. Tačiau to pernelyg nesureikšmino. Kai pykinimą pajuto antrąkart, sunerimo ir nutarė nebedelsti.
„Supratau, kad čia jau rimta, kad nėra ko laukti. Tad atsikėliau, nusiprausiau. Ketinau pati sėsti prie vairo ir važiuoti į ligoninę, bet nutariau kviestis greitąją, atrakinau medikams duris. Atvykusi felčerė pamatavo man kraujo spaudimą, padarė EKG ir sako: važiuojam iškart į Klaipėdą. Važiuojant link Varkalių mane supykino, pamenu tik, kad tiesiau ranką į dubenėlį ir… viskas. Pabudau po dviejų parų Klaipėdoje, reanimacijoje. Apie tai, kas įvyko, žinau tik iš pasakojimų. O įvyko stebuklas – buvau prikelta iš mirusiųjų…“ – pasakojo moteris.
Violetos žiniomis, ties Varkaliais jos būklė pablogėjo, tad greitoji apsisuko ir grįžo į Plungės ligoninę. Pakeliui ją ištiko mirtis. Tačiau medikai rankų nenuleido – gaivino visi, kas buvo šalia: greitosios medicinos pagalbos felčerė, Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus slaugytojos, medicinos gydytoja Laura Norkutė, tuoj pat į pagalbą atskubėjo gydytojas chirurgas Donatas Černiauskas, gydytojas reanimatologas Darijus Krasauskas.
„Kiek žinau, mane buvo ištikusi klinikinė mirtis, intensyvus gaivinimas vyko 7 minutes, man darė širdies masažą, jungė defibriliatorių. Buvo diagnozuotas krešulys ir platus infarktas. Medikai dėjo visas pastangas, kad operatyviai išskaidytų krešulį ir mane atgaivintų. Jiems pavyko ištraukti mane iš mirties gniaužtų. Net neįsivaizduojat, kokia dėkinga jiems visiems esu“, – kalbėjo Violeta.
Pacientę atgaivinus, į Plungę buvo iškviestas reanimobilis. Kad būtų galima transportuoti, ji buvo panardinta į dirbtinę komą, iš kurios atsibudo po dviejų parų. Toliau jos sveikata rūpinosi Klaipėdos medikai – pašalino trombą, į kraujagysles įdėjo tris stentus.
„Klaipėdos medikai man sakė baiminęsi to momento, kai atsibusiu. Nes nežinojo, kokia bus mano būklė. Galėjau likti, kaip sakoma, daržove, bet man pasisekė – atsibudusi žinojau, kas esu, kur esu ir kas man nutiko. Medikai man vis kartojo, kad kolegos Plungėje padarė stebuklą ir kad tam, jog aš gyvenčiau, reikėjo išskirtinio profesionalumo ir didelių pastangų“, – pasakojo plungiškė.
Violeta Pivorienė sako, kad dabar turi du gimtadienius – ne tik spalio 4-ąją, bet ir liepos 21-ąją.
„Prieš 13 metų mano brolį buvo ištikęs infarktas. Taigi tikimybės, kad taip gali nutikti ir man, buvo. Negaliu sakyti, kad nesirūpinu savo sveikata – prieš metus dariausi širdies echoskopiją, šių metų balandį – kardiogramą, bet… Nutiko taip, kaip nutiko. Tačiau svarbiausia, kad šiandien esu gyva! Ir labai dėkinga – gydytojams Laurai, Darijui, Donatui. Jaunų žmonių komandai, kurie nesutriko, o darė viską, kad prikeltų mane iš numirusiųjų.
Žinoma, nuoširdžiausią ačiū sakau ir greitosios pagalbos medikams, Priėmimo ir skubios pagalbos bei Anestezijos ir reanimacijos skyrių slaugytojoms, kad viskas buvo paruošta, kad viskas vyko taip operatyviai“, – dėkingumo neslepia Violeta.
„Dirbom labai sinchroniškai, komandiškai, todėl ir pasisekė“
Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje dirbanti medicinos gydytoja Laura Norkutė sakė gerai atsimenanti tą ankstyvą sekmadienio rytą, kai, išleidusi paskutinį pacientą, nutarė dar apžvelgti gulinčiuosius skyriuje. Būtent tada pamatė ir išgirdo prie ligoninės atlekiančią signalizuojančią greitąją ir suprato, kad čia kažkas labai rimto.
Gydytoja pasakojo: „Viskas įvyko kone akimirksniu: pacientė labai operatyviai buvo iškelta iš automobilio ir neštuvais pervežta į intensyvios priežiūros palatą. Ten jau buvo pasiruošta infuzoterapijai, parengtos gaivinimo priemonės. Viskas buvo laiku ir vietoje. Pradedant greitosios pagalbos medikais, baigiant Anestezijos ir reanimacijos skyriumi.
Pirminį gaivinimą darėm visi: kurį laiką širdį masažavau aš, vėliau mano rankas keitė chirurgo Donato rankos, daug padėjo pas mus į skyrių atskubėjęs reanimatologas Darijus, slaugytojos. Dirbom labai sinchroniškai, komandiškai, todėl ir pasisekė. Atkūrėm širdį, padėkojom vienas kitam ir perdavėm pacientę į Anestezijos ir reanimacijos skyrių. O dabar labai džiugu girdėti, kad mūsų pacientė, kuri kartu yra ir mūsų kolegė, jau grįžo į darbą. Vadinasi, atvejis tikrai labai sėkmingas.“
Anot gydytojos Lauros, šioje situacijoje labai daug ką lėmė Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus darbuotojų veiksmai. O šio skyriaus personalas – išskirtinai profesionalus ir motyvuotas.
Kolegei pritaria ir gydytojas reanimatologas Darijus Krasauskas: „Atvejis tikrai labai sėkmingas. Viskas galėjo baigtis kur kas blogiau. Pacientė galėjo ir mirti, ir likti sutrikusios sąmonės, bet ji išgyveno ir pasveiko. Lemiamų faktorių daug – ir tai, kad jos būklė pablogėjo važiuojant būtent pro Plungės ligoninę, ir tai, kad pasiekus ligoninę viskas buvo atlikta labai greitai ir efektyviai.“
Anot gydytojo reanimatologo, Violetą jau buvo ištikusi klinikinė mirtis, buvo akivaizdu, kad jai – infarktas. O tokiu atveju, norint suteikti žmogui antrą šansą, delsti negalima. Padaryta viskas, kas priklauso: pacientė operatyviai atgaivinta, trombas ištirpintas, vėliau ji perkelta į Anestezijos ir reanimacijos skyrių, čia paskirti vaistai. O tada jau – į Klaipėdą. „Kaip ir sakiau, jei ne Plungės ligoninė, pabaiga nebūtų tokia sėkminga“, – sakė gydytojas Darijus Krasauskas.
Tad ačiū profesionaliai dirbusiems medikams, o Violetą Pivorienę sveikiname sugrįžusią į darbą.
Tai ne vienintelis toks sėkmingas atvejis Plungės ligoninės darbe. Visa tai vyksta tik todėl, kad pavyko išsaugoti ir sustiprinti ligoninės komandą. O pagal SAM planą Plungėje net neturėjo būti teikiamos intensyvios terapijos paslaugos.
