Tabako žala organizmui
Tiems, kurie numoja ranka į rūkymo žalą ar klaidingai mano, kad šios priklausomybės įtaka vėžio išsivystymui menkai reikšminga, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba primena – būtent su rūkymu yra susiję daugiau kaip 85 proc. visų kvėpavimo takų susirgimų.
„Rūkymo metu į žmogaus organizmą patenka kancerogeninės medžiagos – dervos, kurios kenkia gleivinėms, plaučiams, bronchams ir kitoms kvėpavimo takų dalims. Rūkantys žmonės dažniau serga lūpų, burnos, gerklų ir net virškinamojo trakto vėžiu, o žala organizmui tiesiogiai priklauso nuo surūkytų cigarečių kiekio ir rūkymo trukmės – kuo ilgiau žmogus rūko, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu“, – sako gydytojas.
Gydytojas S. Zaremba atkreipia dėmesį, kad plaučių vėžys – itin pavojinga liga, nes jai būdingas labai didelis mirtingumas. Problemą apsunkina ir tai, kad į medikus dažnu atveju kreipiamasi ligai jau pažengus, kuomet išryškėja plaučių vėžio simptomai – nuolatinis kosulys, dusulys, kraujo iškosėjimas ar skausmas krūtinės srityje.
PSO duomenys rodo, kad penkerių metų išgyvenamumo rodikliai sergant ketvirtos stadijos vėžiu yra itin žemi – pasveikti pavyksta tik apie 10 proc. pacientų. Tad profilaktinė patikra ir ankstyva diagnostika yra itin svarbios siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui.
„Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė ją sėkmingai išgydyti. Pradinių stadijų vėžys dažnu atveju gydomas chirurginiu būdu, o tai leidžia pasiekti ilgalaikę remisiją. Tačiau kai liga jau progresavusi, pasiekusi trečią ar ketvirtą stadiją, gydymas tampa sudėtingesnis, o išgyvenamumo rodikliai smarkiai mažėja“, – aiškina pašnekovas. Didesnė rizika susirgti plaučiu vėžiu – ne tik aktyviai rūkantiems
Ne tik rūkantys, bet ir pasyvūs rūkaliai, anot gydytojo S. Zarembos, patenka į rizikos grupę. „Įrodyta kad žmonėms, kurie patys nerūko, tačiau dažnai susiduria ar nuolat gyvena su rūkančiaisiais ir kvėpuoja tabako dūmais, rizika susirgti plaučių vėžiu yra praktiškai tokia pati kaip ir rūkančiajam. Labai gaila, kad dalis žmonių net ne savo sprendimu tampa tokios sunkios ligos kaip plaučių vėžys taikiniais“, – sako pašnekovas.
Anot jo, be rūkymo, plaučių vėžio vystymąsi gali paskatinti ir kiti veiksniai. Asmenims, kurie serga lėtinėmis plaučių ligomis, dirba užterštoje aplinkoje ar kontaktuoja su cheminėmis medžiagomis, rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja.
Pavyzdžiui, dažnas kontaktas su asbestu ar įkvepiami kancerogeniniai suvirinimo dūmai ilgainiui gali pabloginti kvėpavimo takų būklę ir padidinti vėžio riziką. Gydytojas priduria, kad riziką susirgti plaučiu vėžiu didina ir prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Rūkymas – priklausomybė, kuri išsivysto labai greitai
S. Zaremba atkreipia dėmesį, kad rūkymas – viena stipriausių ir greičiausiai išsivystančių priklausomybių. „Įtraukus dūmų, nikotinas į kraujotaką patenka vos per dešimt sekundžių ir iškart pradeda stimuliuoti nervų sistemą, sukelia malonius pojūčius, tačiau poveikis yra trumpalaikis, skatinantis rūkyti dar ir dar, taip stiprinant priklausomybę“, – aiškina specialistas.
Statistika rodo, kad sėkmingai mesti rūkyti pavyksta tik 5–10 proc. žmonių, o svarbiausia šiame kelyje, kaip teigia pašnekovas, yra paties žmogaus motyvacija atsikratyti priklausomybės.
Nikotino pakaitinė terapija – kramtomosios gumos ar pleistrai – gali palengvinti organizmo atsistatymą, nes mažina potraukį ir nikotino poreikį, tačiau šie metodai efektyvūs tik tada, kai žmogus yra tvirtai nusprendęs mesti rūkyti. S. Zaremba pastebi klaidingą įsitikinimą, esą esant platesniam rūkymo būdų ir cigarečių pasirinkimui, galima atrasti organizmui mažiau žalingų alternatyvų. Anot gydytojo, cigaretėse esantys filtrai ar tai, kad jose mažiau nikotino, plaučių vėžio rizikos nesumažina.
Rezultatas gali būti net ir priešingas, mat siekiant didesnio rūkymo sukeliamo efekto, rūkantys gali giliau traukti dūmus į plaučius, rūkyti dažniau. Gydytojas paneigia ir nuomonę, kad tokios tabako alternatyvos kaip kaitinamasis tabakas, elektroninės cigaretės ar kaljanas yra mažiau žalingi, nei tradicinės cigaretės.
„Tokios alternatyvos rinkoje atsirado visai neseniai, tad kol kas trūksta ilgalaikių tyrimų, kaip jos veikia žmogaus organizmą. Nėra įrodymų, kad elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako vartojimas yra mažiau kenksmingas. Galbūt tokiose cigaretėse ir yra mažiau dervų, tačiau jose netrūksta kitų kenksmingų medžiagų, kurios rūkant yra įkvepiamos ir patenka į mūsų organizmą“, – sako pašnekovas. Plaučių vėžio prevencija: pasitikrinti verta kiekvienam, tačiau vyresniems rūkantiems žmonėms – ypatingai
Profilaktiškai pasitikrinti plaučius gydytojas rekomenduoja visiems rūkantiems žmonėms, tačiau ypatingai į savo sveikatą dėmesį atkreipti ragina vyresnius nei 50 metų žmones – jiems tikrintis plaučius patartina kartą per metus. Dažniausiai atliekami tyrimai:
– Kraujo tyrimai padeda sužinoti apie bendrą sveikatos būklę.
– Krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai daromi siekiant nustatyti pakitimus plaučiuose. Bronchoskopija – trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra bronchoskopu, siekiant pamatyti įtariamą naviką.
– Biopsija – audinių gabalėlio paėmimas iš įtartinos vietos ištyrimui, atliekant bronchoskopiją.
– Mediastinoskopija – diagnostinė procedūra, atliekama bendros nejautros sąlygomis, siekiant apžiūrėti tarpuplautį ir nustatyti esančius pakitimus bei paimti medžiagos ištyrimui iš padidėjusių limfmazgių tarpuplautyje.
Ligos išplitimo įvertinimas
Prieš pradedant gydyti, būtina nustatyti ne tik plaučių vėžio diagnozę, bet ir tai, ar vėžys išplitęs į kitus organus, t.y. nustatyti vėžio ligos stadiją. Stadijas padeda nustatyti tokie radiologiniai metodai:
– Ultrasonografija (echoskopija) – tyrimas, kurio metu garso bangos (ultragarsas), atsimušusios į audinius, grįžta ir paverčiamos vaizdu (sonograma). Vertinant plaučių vėžio išplitimą, echoskopuojamos, pavyzdžiui, kepenys, viršraktikauliniai limfmazgiai siekiant nustatyti, ar nėra juose metastazių.
– Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas leidžia gauti tiriamos kūno dalies ar organo sluoksnių vaizdus. Šis tyrimas padeda patikslinti naviko buvimą plaučiuose bei jo išplitimą į kitus organus (kepenis, smegenis ir kt.).
– BMRT (branduolio magnetinio rezonanso tomografija), PET (pozitronų emisijos tomografija) – modernūs tyrimo metodai, kurių panaudojimo tikslai ir rezultatai panašūs kaip KT skenavimo.
– Kaulų skenavimas. Šiuo tyrimo metodu ieškoma, yra ar ne metastazių kauluose. Radioaktyvi medžiaga sušvirkščiama į kraują. Jei kauluose metastazių yra, sušvirkštoji medžiaga susikaupia jose, o skenavimo aparatas apie tai informuoja. Visi šie tyrimai parodo, kuriuos organus yra pažeidęs vėžys. Gydytojas primena, kad geriausia plaučių vėžio prevencija – žalingų įpročių atsisakymas, tačiau kiekvienam pravartu įsiminti ir sveikos gyvensenos principus.
„Įrodyta, kad subalansuota mityba gali sumažinti riziką susirgti plaučiu vėžiu net 20–33 proc., tačiau kalbant apie prevenciją – ne tik vėžio susirgimų – svarbus ir pakankamas fizinis aktyvumas. Stebuklų nėra – sveika gyvensena yra geriausia prevencinė priemonė“, – sako gydytojas.
