Kas turėtų pasiskiepyti?
Patikimiausią apsaugą prieš koronavirusą sukuria vakcinos. Pasiskiepyti nuo COVID-19 ypač patartina rizikos grupių žmonėms, kurie turi didesnę tikimybę susirgti itin sunkiai.
Tai yra asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni, žmonės sergantys lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir nėščiosios (bet kuriame nėštumo trimestre).
Tačiau šeimos gydytoja Jurga Dūdienė tvirtina, kad pasiskiepyti verta ir kitiems žmonėms, nes taip sustiprinamas kolektyvinis imunitetas.
„Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į mūsų visuomenės dalį, kurios nariams net ir po vakcinacijos kartais nesusidaro imunitetas. Jie turi ypač retas ligas, gauna specialų gydymą ir turi ypatingai saugotis nuo bet kokių virusinių infekcijų.
Jei tarp jų šeimos narių, bendradarbių ir draugų bus daugiau pasiskiepijusių žmonių, toks asmuo jausis saugiau.
Tas galioja ir šeimoms, kuriose gimė naujagimis. Rekomenduojama, kad visi šeimos nariai pasiskiepytų ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso. Šios virusinės ligos – ypatingai didelis stresas kūdikio organizmui. Jau nekalbu apie nerimą, kurį patiria namiškiai, kai suserga jų mažylis, jis karščiuoja, o pagalba simptominiais medikamentais gana ribota“, – pastebi J.Dūdienė.
Ji priduria, kad gripo ir COVID-19 virusas nuolat mutuoja, todėl skiepytis ir atnaujinti imunitetą reikia kiekvienais metais.
„Mokslininkai kasmet patobulina vakcinas, kad jos veiksmingiau padėtų susidaryti imunitetui prieš naujesnes atmainas. Dėl šios priežasties yra aktuali revakcinacija – pakartotinis skiepijamasis“, – paaiškina J.Dūdienė.
COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Skiepas yra nemokamas.
Apsaugo nuo komplikacijų
Šeimos gydytoja taip pat išskiria vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos svarbą. Ši bakterija yra dažniausia, prisidedanti kaip virusinės infekcijos komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, kaltininkė.
„Susiformavus atsparumui prieš pneumokoko bakteriją, mes turėsime imunitetą visam gyvenimui. Užtenka vienos skiepo dozės“, – pabrėžia J.Dūdienė. Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos neapsaugo 100 proc. nuo užsikrėtimo, tad ir pasiskiepiję žmonės kartais suserga COVID-19 infekcija. Tačiau tyrimai patvirtina, kad skiepas palengvina ligos simptomus ir suteikia didžiulę apsaugą nuo ligos komplikacijų.
Taip pat pastebėta, kad vakcina sumažina riziką susirgti pokovidiniu sindromu, kuris dar vadinamas ilguoju COVID-19. Jo simptomai, pavyzdžiui, nuovargis, suprastėjusi atmintis ar nemiga, užsitęsęs kosulys, dusulys fizinio krūvio metu gali kamuoti net kelis mėnesius.
„Matome pacientus, kurie COVID-19 infekcija persirgo prieš 6 mėnesius, prieš metus, bet jų plaučių audinys išlieka sustandėjęs, jiems labai ilgai užsitęsia kosulys, 3–6 mėnesius vargina dusulys. Fiziškai aktyviau judant labai greitai išryškėja šie simptomai.
Pastebimas ir „smegenų rūkas“, kuris vargina net iki trečdalio pacientų, kurie persirgo COVID-19 infekcija.
Kartais po koronaviruso ligos sutrinka skydliaukės veikla, ištinka širdies ritmo sutrikimai, išsibalansuoja krešėjimo sistema, kas didina trombozės pavojų, o užsikimšusi kraujagyslė gali nulemti ir galūnės netektį. Gali nutikti ir plaučių tromboembolija – ypač pavojinga būklė, gydoma skubios pagalbos skyriuje.
Šios koronaviruso pasekmės aprašytos literatūroje ir Lietuvos gydytojai sutinka jas savo kasdieniame darbe“, – sako J.Dūdienė.
Nuo ko priklauso gydymo planas?
Jei COVID-19 infekciją pavyksta nustatyti pačioje ligos pradžioje, gydytojai per pirmas penkias ligos dienas gali paskirti efektyvų vaistą, skirtą infekcijai gydyti. Vaistas stabdo koronaviruso daugimžnimąsi, dėl ko per 2–4 dienas pradeda lengvėti dauguma varginančių simptmų.
„Tai yra sudėtinis vaistas, tad labai svarbu peržiūrėti ir įvertinti, kokius dar medikamentus, skirtus lėtinių ligų gydymui, vartoja pacientas.
Atitinkamai koreguojame lėtinių ligų gydymą, kadangi jo visiškai nutraukti negalime. Vaistai nuo hipertenzijos ar kraują skystinantys preparatai išlieka reikalingi, bet gali sąveikauti su antivirusiniu vaistu. Todėl pakeičiame vaistus tam, kad nenukentėtų ligų kontrolė“, – akcentavo J.Dūdienė.
Svarbu, kad pacientas laikytųsi kartu su šeimos gydytoju sudaryto plano. Pokyčiai laikini, nes ir vaisto nuo koronaviruso gydymo kurso trukmė yra 5 paros. Jis skiriamas rizikos grupių pacientams, kad šie išvengtų sunkios COVID-19 ligos eigos.
Kilus įtarimui dėl užsikrėtimo koronavirusu, pravartu atlikti savikontrolės testą. Gavus teigiamą rezultatą, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins paciento būklę, rizikos veiksnius ir sudarys gydymo planą.
