Viena inovatyviausių diagnostikos ir gydymo galimybių – radioligandų terapija. Apie šį modernų metodą, ligos rizikos veiksnius, paveldimumo svarbą, profilaktinių patikrinimų reikšmę ir gydymo galimybes Lietuvoje pasakoja konsultantas gydytojas urologas, Vilniaus universiteto docentas Albertas Čekauskas.
Paveldimumas riziką padvigubina
Prostatos vėžys yra viena iš trijų dažniausiai diagnozuojamų vėžio formų Europoje, juo kasmet suserga apie 330 000 žmonių.
Pasak dr. A. Čekausko, prostatos vėžiui atsirasti įtaką daro tokie veiksniai kaip vyresnis amžius, genų mutacija, o vienas svarbesnių rizikos veiksnių – paveldimumas.
„Jeigu vyro šeimoje yra ar buvo bent vienas žmogus, sirgęs šia liga, rizika susirgti išauga dvigubai. Jeigu šeimoje yra pasikartojantys prostatos vėžio atvejai ar liga pasireiškia esant jauno amžiaus, rekomenduojama pasidaryti genetinį tyrimą. Ištyrus, kad vyras turi BRCA1, BRCA2 mutacijas, gydytojas įvertins rizikas, paskirs dažnesnį tyrimą“, – teigia gydytojas.
Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa, skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Jei vyro šeimoje yra prostatos vėžio atvejų, tyrimą reikėtų pradėti nuo 45 metų, tačiau jeigu šeimoje pasitaikė dažnesnių ligos atvejų, gydytojas A. Čekauskas rekomenduoja ilgai nedelsti.
„Rekomenduoju vyrams profilaktiškai pasitikrinti prostatą nuo 45 metų. Tam skirtas nesudėtingas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, kurį gali paskirti šeimos gydytojas. Jeigu jums daugiau negu 50 metų ir dar nesate atlikę šio tyrimo, patariu suskubti. Tai yra vienintelė diagnostikos priemonė, leidžianti aptikti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas, taip pat įvertinti galimo susirgimo riziką. PSA tyrimo atsakymą turi žinoti kiekvienas vyras. Kaip žinote savo telefono numerį, kortelės PIN kodą, taip pat svarbu ir žinoti savo PSA rodiklį“, – teigia specialistas.
Prostatos vėžys – ne mirties nuosprendis
Gydytojo teigimu, ne visi vyrai ateina pasitikrinti laiku. Dažniausiai taip yra dėl to, kad prostatos vėžys bent jau pirmosiose ligos stadijose neturi aiškių simptomų, ir, jeigu artimoje aplinkoje ar šeimoje nėra šia liga sergančių, kurie didintų ligos žinomumą, vyrai tikrintis neskuba.
„Esu pastebėjęs, kad daugelį vyrų nuo pasirodymo pas gydytoją atbaido nepagrįstos baimės, vyrai dažnai sunerimsta net ir dėl nedidelio PSA tyrimo rodiklio padidėjimo. Noriu atkreipti dėmesį, kad PSA tyrimo atsakymas tik nurodo ligos aptikimo riziką, pagal kurią galima įtarti, kad reikėtų ieškoti prostatos vėžio.
Tačiau tai toli gražu nėra diagnozė, jai patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai. Tik nedidelei daliai pacientų, atlikus šį tyrimą, yra nustatomas prostatos vėžys. PSA rodiklio žinojimas padeda gydytojui įvertinti situaciją ir nuspręsti, ką daryti toliau. Jei nustatomas aukštesnis PSA rodiklis, pacientui jį siūloma pakartoti po vienų ar dvejų metų. Šis tyrimas yra toks pat svarbus kaip kasmetiniai akių, dantų būklės patikrinimai“, – sako A. Čekauskas.
Jis ragina vyrus nebijoti gydytojų ir apsilankyti profilaktiškai pasitikrinti.
„Svarbu suprasti, kad apsilankymas pas gydytoją nėra mirties nuosprendis, apsilankymo metu įvertinamas prostatos dydis, simptomai, rizikos. Yra įvairių skaičiuoklių, pagal kurias galima nuspręsti, ar reikia papildomo ištyrimo, pavyzdžiui, prostatos magnetinio rezonanso tomografijos.
Pirmasis apsilankymas padeda nusimesti sunkią nežinios naštą. O tuomet pagal individualią situaciją gydytojas jau pasakys, kaip dažnai reikėtų pas jį lankytis, kokios yra rizikos, ir galbūt tyrimą kartoti reikės tik po 5 metų“, – teigia gydytojas.
Laiku pasitikrinus – didesnė tikimybė išsaugoti vyriškumą
A. Čekauskas pabrėžia, kad ypač svarbu laiku pasirodyti specialistui. „Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė, kad galėsime pasiūlyti mažiau invazinius gydymo metodus. Vienas jų yra robotinė prostatos chirurgija, kurią jau daugiau nei metus taikome Santaros klinikose. Jos pranašumas yra vyro lytinės ir šlapinimosi funkcijų išsaugojimas. Tai ypač svarbu vyrams iki 50 metų, kuriems lytinis gyvenimas dažnai būna itin svarbus.
Na, o jeigu delsiama apsilankyti pas gydytoją, diagnozė nustatoma per vėlai, tikėtina, kad teks taikyti agresyvesnius gydymo būdus, kurie turės didesnių pasekmių. Tačiau bet kuriuo atveju visuomet siekiame pacientams pasiūlyti tokį gydymo būdą, kuris kaip įmanoma mažiau neigiamai paveiktų tolesnio jų gyvenimo kokybę, yra atvejų, kai ligą tiesiog stebime“, – apie laiku nustatomos diagnozės svarbą pasakoja gydytojas.
Jis pabrėžia, kad pacientai, kuriems nustatoma rizika susirgti prostatos vėžiu, yra stebimi gydytojų. Tai reiškia, kad periodiškai jie turi pasirodyti gydytojui, atlikti reikiamus tyrimus.
„Deja, pasitaiko tokių atvejų, kai pacientai dingsta lyg į vandenį. Būna, jie pasirodo po kokių dvejų metų, ir tuomet mes, gydytojai, pamatome, kad, deja, liga išvešėjo, praleidome tą laiką, kai pacientą galėjome gydyti subtilesnėmis priemonėmis, taikydami neurovaskulinio pluošto tausojimą, kuris padeda išsaugoti lytinę funkciją. Tokiu atveju tenka imtis radikalesnių priemonių, šalinti prostatą su visais dangalais, gali tekti pašalinti ir limfmazgius, didėja gydymo komplikacijų tikimybė“, – aiškina o A. Čekauskas.
Inovatyvus vėžio diagnostikos ir gydymo būdas
Lietuvoje neseniai pristatytas unikalus, inovatyvus prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo būdas – radioligandų terapija. Tai yra moderni taikinių terapija, veikianti „gydau tai, ką matau“ principu: preparatas veikia tiesiai į ligos pažeistas ląsteles, beveik nekenkdamas sveikiems audiniams. Tai užtikrina kur kas didesnį gydymo efektyvumą.
„Radioligandai – tai tam tikros radioaktyviosios dalelės, kurios jungiasi prie receptorių ir padeda lengviau identifikuoti ligą. Nustačius aukštos rizikos prostatos vėžį, neseniai Lietuvoje pradėjome taikyti, radioligandų principu veikiantį pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimą (PET/KT PSMA). Jis padeda įvertinti ligos išplitimo laipsnį.
Šį tyrimą kompensuoja ligonių kasos. Jis yra jautresnis už kitus tyrimus ir padeda lokalizuoti ligą bei parinkti tinkamesnį gydymą, siekiant pacientą šioje stadijoje visiškai išgydyti. Pacientai, sergantys agresyvesnės formos prostatos vėžiu, jau turėtų gauti pirminį ligos gydymą, tai yra jiems turi būti taikomas chirurginis ar spindulinis gydymas. Tam gali būti pasitelkiamos ir jau minėtos robotinės operacijos“, – pasakoja A. Čekauskas.
Kaip pasakoja gydytojas, gydymas radioligandais yra kitas etapas po PET/KT PSMA tyrimo, skirtas jau pažengusiai ligai.
„Pacientai, kuriems jau diagnozuota metastatinė liga, gyvena 5–7, o kartais ir 10 metų, priklausomai nuo jos agresyvumo. Kai pacientui jau buvo taikyti kiti gydymo būdai (testosterono sintezės slopinimas, chemoterapija), bet jie nebuvo efektyvūs ar liga po kurio laiko atsinaujino, atlikę PET/KT PSMA tyrimą galime matyti, ar pacientui galime taikyti radioligandų terapiją.
Maždaug 80–85 proc. pacientų turi išreikštus receptorius, dar kitaip vadinamus taikiniais, į kuriuos būtų galima šią terapiją nutaikyti“, – apie inovatyvų gydymo būdą pasakoja gydytojas.
Paskutinė viltis padėti sunkiai sergantiems pacientams
Kaip teigia A. Čekauskas, radioligandų terapija Lietuvoje būtų didžiulis proveržis onkologijoje, tačiau kol kas šis gydymo būdas nėra kompensuojamas. Pasak gydytojo, kompensavus radioligandų terapiją Lietuvoje, atsirastų galimybė padėti agresyvios formos prostatos vėžiu sergantiems pacientams, kuriems kartais tai gali būti vienintelė viltis prailginti savo gyvenimą.
„Turime tokių pacientų, kurie jau išbandė visas esamas gydymo galimybes ir kuriems vis dar laukiame kitų medikamentų. Radioligandų terapija yra reikalinga būtent šiems pacientams, kurie serga agresyvios formos liga, ir tai yra paskutinė galimybė jiems padėti. Tik taip jiems išeitų pratęsti gyvenimą sergant šia sunkia liga. Manau, šiam gydymui Lietuvos medicinos sistema jau pasiruošusi.
Jau turime PET/KT PSMA tyrimą, kurį atlikę galime identifikuoti pacientus, kuriems šis gydymas bus naudingas. Pasiruošę ir pacientai – jie domisi, gilinasi į savo ligą ir ieško galimybių nugyventi kokybiškesnį jiems likusį gyvenimą“, – sako gydytojas.
