Aiškėja, kad daugelis tai pražiopso: 7 ankstyvi demencijos požymiai

Demencija yra sindromas, apimantis keletą skirting ligų, kai dėl įvairiausių priežasčių yra pažeidžiama galvos smegenų veikla. Tai – sunki liga, kuri paliečia ne tik sergantį žmogų, bet ir jo šeimą. Dėl šio sindromo silpsta smegenų funkcija, blogėja atmintis, gali atsirasti elgesio pokyčiai ir net iškilti judėjimo problemų.

Anksti nustačius demencijos simptomus ir skubiai pasikreipus į medikus, galima gauti ankstyvą pagalbą. Bėda, kad į pirmuosius demencijos požymius daugelis nekreipia dėmesio.

Tik 1 iš 3 žmonių per pirmąjį mėnesį praneša gydytojui apie savo ar artimųjų demencijos simptomus, atskleidė „Alzheimer's Society“ atlikta apklausa.

Respondentai paaiškino, kad nebuvo tikri, ar pastebėti simptomai rodo demenciją, ar tiesiog normalų senėjimą.

Lėta reakcija į pirmuosius ligos požymius turi įtakos, kaip greitai sergantysis gali gauti medicinos pagalbą. Paaiškėjo, kad 23 proc. asmenų, prieš kreipdamiesi į gydytoją, laukia ilgiau nei 6 mėnesius.

Medikai pastebi, kad ne visi demencijos simptomai yra gerai žinomi visuomenei.

„Apie tai kartais nepamąsto nei žmogus, nei jo artimieji. Uoslės sutrikimas gali būti vienas pirmųjų Alzheimerio, Parkinsono ir panašių ligų simptomų“, – anksčiau yra pastebėjęs VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius.

Tačiau kiti 7 ankstyvi demencijos požymiai gali priminti „natūralų“ senėjimą, pavyzdžiui:

– apsunkęs gebėjimas sekti pokalbio mintį;

– pablogėjusi dėmesio koncentracija;

– atminties sutrikimai;

– pablogėjusi klausa;

– užmaršumas;

– nuotaikos svyravimai;

– judėjimo problemos.

Be to, apklausa atskleidė, kad dalis žmonių demencijos požymius nuslepia, nes bijo prarasti savarankiškumą. Pavyzdžiui, nerimauja, kad suaugę jų vaikai nustos vertinę jų nuomonę ir gebėjimą pasirūpinti savimi.

„Negalime ir toliau vengti žodžio iš „d“ raidės – turime atvirai kalbėti apie demenciją“, – paragino „Alzheimer's Society“ generalinė direktorė Kate Lee.

Ji patarė visiems, pastebėjusiems požymių, kad kažkas negerai, peržvelgti kontrolinį simptomų sąrašą ir aptarti jų pasireiškimą su šeimos gydytoju.

Pasak „Alzheimer's Society“ organizacijos, Alzheimerio ligos ir demencijos požymiai gali būti:

– prastas vertinimas ir sprendimų priėmimas;

– nesugebėjimas tvarkyti biudžeto;

– datos ar metų laiko nesuvokimas;

– keblumai bendraujant;

– nuolat pametami daiktai;

Tiesa, normalu, kad garbaus amžiau senjoras retkarčiais gali priimti nelogišką sprendimą, pamiršta sumokėti mėnesinę sąskaitą, pamiršta šiandienos datą, bet netrukus ją prisiminena, užmiršta kokį žodį.

Lrytas primena, kad mokslininkai yra nustatę 14 sveikatos problemų, kurias sušvelninus ar visai pašalinus teoriškai būtų galima išvengti beveik pusės demencijos atvejų pasaulyje.

Neseniai konstatuota, kad prastas regėjimas ir padidėjęs cholesterolio kiekis vyresniems nei 40 metų žmonėms didina demencijos išsivystymo tikimybę.

Dar 2020 m. prestižinis medicinos žurnalas „The Lancet“ išskyrė 12 pagrindinių demencijos rizikos veiksnių:

– Švietimo kokybė ankstyvame amžiuje;

– Socialinė izoliacija;

– Oro tarša;

– Smegenų trauma;

– Prastėjanti klausa;

– Depresija;

– Padidėjęs kraujospūdis

– Diabetas;

– Nutukimas;

– Fizinis pasyvumas;

– Rūkymas;

– Alkoholio vartojimas.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. demencija sergančių žmonių skaičius gali padvigubėti iki 153 mln.