Kaip plaučių vėžį atpažinti ir kokios priemonės gali sumažinti ligos sąlygotą mirtingumą, pasakoja profesorius, habilituotas mokslų daktaras, NVI gydytojas krūtinės chirurgas Saulius Cicėnas.
„Norint užkirsti kelią šios onkologinės ligos plitimui ir anksti ją diagnozuoti – tada, kai yra patys didžiausi sėkmingo gydymo šansai – būtina daugiau dėmesio skirti profilaktikai. Būtent todėl kiekvienais metais, lapkričio mėnesį, primename visuomenei apie šią klastingą ir, deja, kol kas sunkiai įveikiamą ligą“, – sako profesorius.
Plaučių vėžys – rūkančiųjų liga, bet yra ir išimčių
Prof. habil. dr. S. Cicėnas pasakoja, kad dar prieš dešimtmetį buvo manoma, esą plaučių vėžys – liga, paliečianti išimtinai tik rūkančius arba itin užterštoje aplinkoje gyvenančius žmones. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad nuo plaučių vėžio nėra apsaugotas nė vienas – šia onkologine liga, nors ir gerokai rečiau, susirgti gali bet kas.
„Jauniausias pacientas, kurį man teko matyti sergantį plaučiu vėžiu, tebuvo 9 metų vaikas. Žinoma, tai išimtinis atvejis. Absoliuti dauguma – maždaug 85 proc. sergančiųjų plaučių vėžiu – yra rūkantys asmenys“, – sako pašnekovas.
Visai tai, ką mes valgome, kaip gyvename ir kuo kvėpuojame, veikia mūsų sveikatą, tad faktoriai, turintys įtakos plaučių vėžio išsivystymui, gali būti labai įvairūs, būdingi ir kitoms onkologinėms ligoms. Tiesa, tam tikri rizikos veiksniai būdingi kai kurių profesijų atstovams.
Pavyzdžiui, su didesne tikimybe susirgti plaučių vėžiu gali susidurti suvirintojai, žmonės, dirbantys grūdų beicavimo įmonėse, asbesto dulkių aplinkoje – visur, kur didelė tikimybė įkvėpti žalingų kietųjų dalelių.
Nepamiršti reikėtų ir paveldimumo bei genetikos faktorių – jie, anot prof. habil. dr. S. Cicėno, lemia maždaug 8 proc. visų susirgimų plaučių vėžiu. Taigi jei jūsų artimieji sirgo šia liga, tikimybė patiems išgirsti šią diagnozę išauga.
Dar vienas rizikos veiksnys – vadinamoji radono spinduliuotė. Radonas yra dujos, bet jo radioaktyviojo skilimo produktai – ne, ir jie prilimpa prie ore esančių dulkių dalelių. Įkvėpus šių skilimo produktų, jų skleidžiama spinduliuotė gali pažeisti plaučius, didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Tiesa, rizikos dalis priklauso nuo radono koncentracijos ore, kuriuo kvėpuojame, ir nuo to, kiek laiko žmogus buvo veikiamas.
Plaučių vėžys vis dažniau paliečia ir moteris
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1600 naujų plaučių vėžio atvejų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, plaučių vėžys labiausiai paplitęs tarp vyrų. Tačiau neramina ne tik tai: vyrų sergamumas šia liga mūsų šalyje yra didesnis nei pasaulio vidurkis, o mirtingumas nuo šios onkologinės ligos yra didesnis nei mirtingumas nuo kolorektalinio (storosios žarnos) ir inkstų vėžio kartu sudėjus.
Moterys plaučių vėžiu serga gerokai rečiau, tačiau stebėjimai parodė, kad moterų sergamumas šia liga per pastarąjį dešimtmetį didėja – Lietuvoje nuo 2015 metų jis išaugo 7,6 proc. Nors absoliuti dauguma moterų, sergančiųjų šia liga – rūkančios, kartais plaučių vėžys diagnozuojamas ir jaunoms, sveikai gyvenančioms, nerūkančioms moterims.
Prof. habil. dr. S. Cicėnas pastebi: įvairių reprodukciją kontroliuojančių hormonų vartojimas yra reikšmingas faktorius, lemiantis moterų sergamumą įvairiais onkologiniais susirgimais, tame tarpe ir plaučių vėžiu. Apie 5 procentus plaučių vėžiu sergančių moterų šią diagnozę išgirstą būtent dėl šios priežasties.
Dar pastebima, kad plaučių vėžį gali sukelti įkaitusio aliejaus garai, kuriais nuolatos kvėpuoja maistą gaminantys žmonės. „Pavyzdžiui, Kinijoje, kur maistas dažniausiai gaminamas būtent naudojant aliejų ir tą darbą dirba moterys, moterų sergamumas plaučių vėžiu yra labai padidėjęs“, – apie mažai kam žinomą ligos faktorių kalba pašnekovas.
Plaučių vėžio simptomai – lengvai atpažįstama, tačiau pasireiškiantys vėlyvose stadijose
Prof. habil. dr. S. Cicėnas pastebi – ankstyvose stadijose plaučių vėžys paprastai nepasireiškia jokiais simptomais, tad dažniausiai yra diagnozuojamas profilaktinių patikrų metu arba atsitiktinai, tais atvejais, kai žmogus į medikus kreipiasi dėl kitų priežasčių.
Pažengusio ir vietiškai išplitusio plaučių vėžio simptomai yra kosulys, dusulys, skausmas krūtinės srityje, staiga sumažėjęs darbingumas, stipriai krentantis svoris, karščiavimas.
Nuo to, kokioje stadijoje plaučių vėžys diagnozuojamas, didele dalimi priklauso ir jo gydymo sėkmė.
„Geriausios prognozės yra tuomet, kai liga diagnozuojama ankstyvosiose stadijose, kol jokie simptomai dar nepasireiškė. Pritaikius chirurginį gydymą – rezekciją, pašalinus limfmazgius ir juos ištyrus, yra pasiekiami geriausi rezultatai.
Deja, Lietuvoje maždaug 80 proc. onkologinių susirgimų diagnozuojama vėlyvose stadijose. Tokiais atvejais išplitusiam plaučių vėžiui gydyti taikomi skirtingi būdai, tačiau jie ligos neišgydo, tik gali atitolinti jos progresavimą, palengvinti simptomus“, – konstatuoja gydytojas onkologas.
Nuo 2025 metų – daugiau galimybių pasitikrinti
Tai – viena iš svarbiausių priežasčių, turinčių paskatinti žmones laiku kreiptis į medikus ir kasmet atlikti profilaktinius tyrimus.
„Kiekvienas žmogus kartą per metus turėtų pasidaryti krūtinės ląstos rentgenogramą net jei ir jaučiasi puikiai, nepastebi jokių nerimą keliančių simptomų. Tai ypač aktualu tiems, kurie rūko ar rūkė, nesvarbu – įprastas, elektronines cigaretes ar kitokius rūkalus, taip pat turintys kitų rizikos veiksnių“, – sako profesorius.
Plaučių vėžį anksti diagnozuoti padeda ne tik rentgenologinis tyrimas, bet ir plaučių vėžio atsitiktinės atrankos metu atliekama žemos raiškos kompiuterinė tomografija. Jau nuo 2025 metų visi 50–70 metų Lietuvos gyventojai kartą per trejus metus šiuo metodu galės pasitikrinti plaučius dalyvaudami valstybės apmokamoje plaučių vėžio patikros programoje.
Prof. habil. dr. S. Cicėnas sako labai besidžiaugiantis šia nauja plaučių vėžio ankstyvos diagnostikos programa, nes kitų lokalizacijų ankstyvos patikros programų duomenys nuteikia optimistiškai: „Plaučių vėžio ankstyvos diagnostikos klinikiniai tyrimai parodė, kad mirtingumas nuo šios ligos sumažėja 20 procentų ir 7 procentais sumažėjo mirtingumas nuo kitų onkologinių ligų, kurios buvo aptiktos vykdant šią programą.“
Profesorius sako, kad tokios programos pasiteisino visame pasaulyje. Tiesa, jų efektyvumas priklauso nuo to, koks procentas žmonių į jas ateina. Tam, kad programos būtų veiksmingos ir būtų galima apibendrinti jų rezultatus, jose turi dalyvauti bent 70 procentų žmonių iš visos tikslinės grupės.
„Jei į atsitiktinės atrankos patikros programas ateina mažai žmonių, programos tose šalyse tiesiog neveikia ir diagnozuojami yra tik pavieniai vėžio atvejai. Šis pastebėjimas taikytinas visoms ankstyvos diagnostikos programoms, įskaitant plaučių vėžio“ – pastebi prof. hab. dr. S. Cicėnas.
Šiuo metu Santaros klinikose jau pradėta ankstyvos plaučių vėžio patikros pilotinė (paieškomoji) studija. Tai reiškia, kad ateityje programa dar tobulės.
Žmonių abejingumas sveikatai – sukrečiantis
Bauginanti situacija su onkologinėmis ligomis Lietuvoje, anot profesoriaus, susiklosčiusi didžiąja dalimi dėl pačių žmonių abejingumo savo sveikatai: į medikus absoliuti dauguma kreipiasi tik pajutę simptomus, o kaip taisyklė, padėti jiems tuomet yra kur kas sudėtingiau, nei ligą diagnozavus anksti. Deja, pakeisti žmonių nuostatas – nelengvas iššūkis.
Prof. habil. dr. S. Cicėnas atkreipia dėmesį ir į viešojoje erdvėje neretai sutinkamus melagingus teiginius, esą rinkoje egzistuoja tabako gaminiai, kurie yra mažiau kenksmingi nei klasikinės cigaretės.
„Dabar jau visuose pasauliniuose vėžio kongresuose kasmet akcentuojama, kad ne tik įprastos cigaretės sukelia plaučių vėžį, bet ir visi kiti rūkomieji produktai, kuriuos taip pamėgęs jaunimas, – akcentuoja jis. – Tiek kaitinamojo tabako, tiek garinamieji produktai sukelia plaučių vėžį lygiai taip pat, kaip ir įprastos cigaretės.
Medžiagos, suteikiančios skonį, kvapą, tėra apgaulė, skatinanti pradėti rūkyti jaunus žmones ar net vaikus. Vartodami įvairius garinamuosius produktus žmonės gauna dar daugiau visokių kenksmingų medžiagų ir suserga ne tik plaučių vėžiu, bet ir įvairiomis kitomis plaučių ligomis.“
Profesorius neigia ir dar vieną populiarų mitą, neva rūkančiam žmogui pakeitus rūkymo būdą ir nuo įprastų cigarečių perėjus prie elektroninių ar kaitinamojo tabako gaminių, jis sumažina žalingą poveikį savo organizmui.
„Tai melas. Žala ta pati. Galiu drąsiai ir užtikrinai teigti remdamasis ir mokslinių tyrimų duomenimis, ir savo praktika, kad visai nesvarbu, ką rūkote – klasikines ar elektronines cigaretes, kaitinamojo tabako produktus ar kitus rūkomuosius produktus bet kokiu kitokiu pavidalu – jūsų visų rizika susirgti plaučių vėžiu yra beveik vienoda“, – sako pašnekovas.
Tačiau profesorius turi ir gerų žinių: nesvarbu kada ir kokio amžiaus žmogus meta rūkyti – tokius savo veiksmu jis iškart sumažina arba atitolina tikimybę susirgti plaučių vėžiu.
Draudimas rūkyti – veiksminga priemonė
Nors Europos Sąjungoje nėra vieningo draudimo rūkyti uždarose patalpose, o sveikatos politika priklauso valstybių narių kompetencijai, 2009 m. Europos Komisija priėmė rekomendaciją, kuria ragino valstybes nares iki 2012 m. įdiegti teisės aktus, užtikrinančius apsaugą nuo pasyvaus rūkymo uždarose viešose vietose, darbo vietose ir viešajame transporte.
Dauguma ES šalių, įskaitant Lietuvą, atsižvelgė į šią rekomendaciją ir priėmė nacionalinius teisės aktus, draudžiančius rūkyti uždarose viešose patalpose.
Profesorius sako, kad tokia politika duoda teigiamų rezultatų: „Yra statistinių duomenų, kurie rodo, kad tose šalyse, kur buvo uždrausta rūkyti viešose erdvėse arba bendrai sumažėjo rūkančiųjų skaičius, ėmė mažėti ir sergančiųjų plaučių vėžiu. Tokios šalys yra Danija, Austrija“.
Gydytojas onkologas prof. habil. dr. S. Cicėnas primena, kad ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas gali būti plaučių vėžio priežastis. Todėl draudimai rūkyti viešosiose erdvėse yra labai svarbūs saugant žmones nuo pasyvaus rūkymo.
Vilties pacientams vis daugiau
„Nors plaučių vėžį tik gydome ir atitoliname ligos plitimą, gali būti, jog netrukus kalbėsime apie tai, kad jau galime išgydyti žmones, kuriems liga diagnozuota ankstyvose stadijose“, – optimistiškai kalba prof. habil. dr. S. Cicėnas.
Tokių vilčių turėti leidžia nuolatos gerėjančios vėžio gydymo galimybės, atsirandantys nauji kompensuojami vaistai bei gydymo būdai.
„Naujus gydymo būdus – inovatyvius medikamentus, imunoterapiją ir taikinių terapiją – jau galima perkelti į perioperacinę sritį, t.y. skirti pacientams prieš chirurginę operaciją ir taikyti tiems, kurie serga ankstyvųjų stadijų liga, taip atitolinant ar užkardant ligos plitimą“, – pasakoja gydytojas onkologas.
Jis sako, kad šiuo metu vaistai, kurie nėra kompensuojami, taip pat gali tapti pacientams prieinami, jei jie sutinka dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kurie jau atliekami Nacionaliniame vėžio institute, kuriame yra visos šiuolaikinės priemonės diagnozuoti ir gydyti šią klastingą ligą.
„Kokie bebūtų mokslo pasiekimai, savo sveikata geriausiai gali pasirūpinti tik pats žmogus – gyventi sveikai ir nepamiršti dalyvauti ankstyvos diagnostikos programose“, – primena prof. habil. dr. S. Cicėnas.
