„Peršalimas lengviau ar sunkiau per sezoną sugriebia visus. Netgi yra manoma, kad mūsų klimato sąlygomis 3–4 kartus per metus peršalimo ligomis sirgti yra normalu, tačiau, savaime suprantama, kad tai trikdo kasdienę veiklą, todėl norisi to išvengti“, – teigia šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė, teikianti nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas klinikoje „Telesante“.
Pavojingi temperatūrų šuoliai
Lengvas gerklės perštėjimas, užgulusi nosis, sloga, ašarojančios akys, čiaudulys, bendras silpnumas, galvos skausmas, vėliau atsirandantis kosulys ir nežymiai pakilusi kūno temperatūra – tai simptomai, kurie išduoda peršalimą. Gydytoja primena – tai virusinis susirgimas, kuris plinta oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu, tad juo paprasta užsikrėsti nuo sergančių žmonių.
Visgi kiti veiksniai taip pat provokuoja imunitetą ir skatina peršalimus. Anot N. Vaicekauskienės, viskas, kas sudirgina imunitetą, turi įtakos peršalimams ir didesniam sergamumui. Vienas paprasčiausių veiksnių, apie kurį prisimename jau susirgę – temperatūrų šuoliai.
„Galimybė patiems reguliuoti temperatūrą kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Šaltuoju metu laiku ypač svarbu, kad patalpų temperatūra nebūtų kardinaliai aukštesnė nei oro temperatūra lauke.
Visgi, pastebime, kad prasidėjus šildymo sezonui, dauguma mėgsta prisišildyti namus tiek, kad juose būtų komfortiška vaikščioti net basomis, aukštesnę temperatūrą palaiko ir biuruose, nes nemėgsta prisirengti. Išėjus iš tokių patalpų į lauką, organizmas patiria šoką, kuris gali inicijuoti peršalimą“, – sako gydytoja.
Ji teigia pastebinti ir priešingą tendenciją – prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų taupumo sumetimais pradeda šildytis labai vėlai ir tokiu atveju gyvena ne tik šaltose, bet ir pernelyg drėgnose patalpose. Tai sveikatai taip pat nepalanku. Suaugusiesiems optimali patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų siekti 18–22 °C, o šiltuoju – 22–25 °C.
„Dažna klaida žiemą prisikaitinti ir automobiliuose. Juose kūnus įkaitina ne tik nustatyta aukšta temperatūra, bet ir šilta apranga, todėl išėjimas į lauką tampa pavojingas. Automobiliuose šaltuoju metu reikėtų palaikyti žemesnę temperatūrą nei patalpose“, – pataria gydytoja.
Nevėdinamos patalpos, neapgalvota apranga
Gydytoja pabrėžia – šaltuoju metu laiku svarbu užtikrinti ne tik optimalią patalpų temperatūrą, bet ir jų vėdinimą.
„Siekdami sutaupyti žmonės kartais ne tik nešildo patalpų, bet ir jų nevėdina, kitaip tariant, nenori išleisti esamos šilumos iš namų. Tačiau tokiu būdu sukuriama palanki aplinka dalintis virusais ir labai dažnai susirgus vienam asmeniui, „iškrenta“ visa šeima. Vėdinti patalpas pilnai atidarius langus reikėtų bent kelis kartus per dieną tiek namuose, tiek darbo patalpose“, – pasakoja medikė.
Anot jos, verta priminti ir apie tinkamą aprangą. Šaltuoju metu laiku oro temperatūra svyruoja, todėl geriausia ją stebėti kasdien ir neapsirengti per šiltai ar per lengvai.
„Ypač mėgstama lengviau apsirengti, galvojant, kad „čia greitai, tik iki automobilio, o iš jo iškart į patalpą“, tačiau ir tokiu atveju, pasitaikius žvarbesnei ir vėjuotai dienai, galima lengvai peršalti. Taip pat svarbu įsivertinti aprangą būnant lauke ilgiau. Jei laukia fizinė veikla, nereikėtų rengtis per šiltai, jei ramesnis pasivaikščiojimas – geriau rengtis šilčiau ir ilgai neužsibūti, ypač, jei lauko temperatūra yra gerokai žemiau nulio“, – sako gydytoja.
Klausykite savo organizmo
Pasireiškus pirmiesiems simptomams, peršalimas įprastai praeina per 2–3 dienas. Dažnai jaučiantiems lengvesnius simptomus kyla klausimai, ar peršalus galima eiti į darbą, ar ligą reikėtų ignoruoti ir ji praeis savaime, ar reikėtų kreiptis į gydytoją? Gydytoja atsako – svarbiausia klausyti, ką sako organizmas.
„Peršalus jaučiamas bendras silpnumas, tad tai ženklas, kad organizmas reikalauja poilsio. Negalima jo varinėti taip, kaip reikalauja darbas ar kiti įsipareigojimai. Keletas dienų tausojančio režimo, visų pirma, leis ligai praeiti lengviau ir padės išvengti komplikacijų. Visų antra, užkirs kelią viruso dalinimuisi su kitais, nes pirmąsias tris dienas virusas būna aktyviausias“, – sako gydytoja.
Anot šeimos gydytojos, susirgus reikėtų vengti ir darbo, tačiau daugumai visai nedirbti dar neišeina – pastaruoju metu dažniau „ilsimasi šiuolaikiškai“. Jei sergantysis turi galimybę dirbti iš namų, ja pasinaudoja, o su gydytoju nuotoliniu būdu tik pasitaria dėl simptomų gydymo. Gydytoja teigia, kad jei galva leidžia susikaupti ir jaučiama, kad organizmas tokiu būdu šiek tiek pailsės, nerimtais peršalimo atvejais tai taip pat gali būti išeitis.
Tokią tendenciją pastebi ir ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė. „Savanoriško sveikatos draudimo, kurį darbdaviai suteikia savo darbuotojams, ambulatorinio gydymo paslaugų naudojimo dažnumas sutampa su sergamumo bangomis – atvėsus orams, išauga dvigubai. Didelę dalį panaudojimo atvejų sudaro nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos“.
Augantis noras rūpintis sveikata
Kaip teigia J. Judickienė, savanoriško sveikatos draudimo paklausa sparčiai auga. Lyginant 2022 ir 2023 metus, įmonių, siūlančių šią pridėtinę naudą savo darbuotojams, kiekis išaugo net 35 proc. Taip pat darbdaviai vis dažniau išreiškia norą, kad į draudimo apsaugą būtų įtraukta nuotolinių konsultacijų galimybė, kai darbuotojas gali per mobiliąją programėlę užsiregistruoti konsultacijai ir gauti ją vos per kelias valandas.
„Paklausą lemia tiek pastebimas pačių gyventojų noras labiau rūpintis savo sveikata, tiek darbdavių interesas. Kadangi šiuo metu viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose beveik 30 proc. asmenų, užsiregistravusių pas šeimos gydytoją, laukia konsultacijos daugiau nei 15 dienų, siūlomas savanoriškas sveikatos draudimas palankus abiems pusėms“, – sako draudimo ekspertė.
Šeimos gydytoja pritaria, kad pacientai tikrai labai vertina savo laiką, lankstumą naudojantis nuotoline gydytojo konsultacija, taip pat privalumą neinant iš namų papildomai nesušalti bei nekontaktuoti su kitais sergančiaisiais. Ji pabrėžia, kad tam tikrais atvejais nuotolinė konsultacija yra visiškai pakankama, kaip, pavyzdžiui, peršalimo atveju.
Kadangi vieno vaisto nuo peršalimo nėra, N. Vaicekauskienė pataria gydyti tik tuos simptomus, kuriuos sergantysis jaučia, o ne griebtis vaistų mišinių ir tikėtis stebuklingo rezultato. Turint slogą, užgulusią nosį, rekomenduoja plauti nosį jūros vandeniu. Jei nosies gleivinė visiškai užburkusi ir sunku prakvėpuoti, ypač naktį, tuomet kelias dienas galima vartoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius vaistus. Perštinčią gerklę reikėtų drėkinti aliejiniais purškalais. Taip pat būtina gerti daug šiltų skysčių.
Jei ketvirtą dieną situacija negerėja, o gal net ir prastėja, būtina susisiekti su gydytoju dėl papildomų tyrimų.
