Į vieną gretą drauge su sezoniškai paūmėjančiomis ligomis atsistojęs koronavirusas šiandien kiek kitoks nei buvo pirmosiomis pandemijos bangomis. Rudenį sugrįžtančios infekcijos pagrindiniai simptomai nedaug skiriasi nuo kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų. Apie susirgimą dažniausiai įspėja gerklės skausmas, bendras silpnumas, o ne vandeninga sloga.
„Virusas keičiasi. Jeigu anksčiau pažeisdavo kvėpavimo takus, šiandien taikosi į nervų sistemą. COVID-19 virusas, net ir mutuojantis, yra neurotropiškas, pažeidžiantis nervus. Dar pirmosios viruso bangos metu dažnai dingdavo uoslė, būdavo pažeidžiami uoslės nervai.
Dabar nustatyta, kad tam tikrame lygyje lieka pažeidimai ir galvos smegenyse. Virusas gali išbalansuoti nervų sistemą dėl to atsiranda didelis silpnumas ir kiti liekamieji simptomai“, – paaiškina gydytoja.
Išnaudoti resursai prisitaikyti
Šeimos gydytoja D. Berškienė pabrėžia, kad koronavirusas organizmui sukelia didelį poreikį gintis ir prisitaikyti, todėl antinksčiai, aktyviai dalyvaujantys šiame procese, išskirdami kortizolį, reguliuodami uždegimines reakcijas, tiesiog „pavargsta“. „Net praėjus nemažai laiko po ligos pacientai nesijaučia žvalūs. Atrodo, kad kūnas stabdo. Taip yra dėl visų sistemų išsekinimo ligos metu, antinksčiai – vieni jų“, – paaiškina gydytoja.
Anot medikės, ne visada liekamieji simptomai tiesiogiai atitinka ligos sunkumą. Pasitaiko situacijų, kai pacientai sirgdami prisipažįsta jautę tik silpnumą, net nekarščiavę, silpnai skaudėjo gerklę, o pasveikus liekamieji simptomai nepaleido net ilgiau nei tų, kurie sirgo sunkia ligos forma.
Manoma, kad liekamųjų simptomų stiprumas priklauso tiek nuo viruso atmainos, kuria buvo užsikrėsta, tiek nuo organizmo ar tiksliau – imuninės sistemos būklės sergant.
Liekamieji simptomai – darboholikų problema
Norint sumažinti ilgai trunkančius liekamuosius simptomus, labai svarbu sunegalavus neskubėti grįžti į darbus ir paisyti gydytojų rekomendacijų.
„Žmonės, kurie gyvena intensyvų gyvenimą, nepalieka sau laiko sveikti. Liga jiems atrodo tik laiko gaišimas, todėl nedirba tol, kol karščiuoja, bet vos tik pasijutę vos geriau grįžta į reikalus, neskiria laiko poilsiui ir vėl užsisuka darbuose bei bemiegėse naktyse, nepalieka galimybės savo kūnui atsigauti“, – dažnai pastebimomis situacijomis dalijasi gydytoja.
Persirgus koronavirusu, pirmiausiai, svarbu padėti visoms sistemoms atsigauti. Pradėti vertėtų nuo miego įpročių peržiūros. „Miego metu išsiskiria hormonai, kurie labiausiai mus atnaujina – melatoninas, augimo hormonas, todėl visada, pirmiausiai svarbu pagalvoti, ar skiriu miegui 7–8 valandas ir kokios kokybės mano poilsis. Prieš naktį turėtų būti išjungti visi įrenginiai, kambaryje turėtų būti komfortiška temperatūra, tamsu“, – paprastomis tiesomis dalijasi gydytoja.
Rūpestis savimi
Po įveiktos koronaviruso infekcijos, nereikėtų pamiršti ir apie vitaminą C ir D, pastarojo resursai po ligos dažniausiai drastiškai sumažėja. Vitaminas D turi priešuždegiminių savybių, jo stoka gali lemti energijos trūkumą, slogią nuotaiką – simptomus, kurie glaudžiai susiję ir su ilguoju koronavirusu.
Su jo trūkumu dažnas susiduriame ir įprastai dėl gyvenimo būdo, ilgo laiko uždarose patalpose, be to, Lietuvoje, kur nedaug saulėtų dienų, net ir šiltuoju sezonu neprikaupiame atsargų. Vitaminų resursus tiksliausiai parodo laboratoriniai tyrimai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą. Organizmui padėti atsistatyti galima dažniau ir gausiau paįvairinant lėkštės turinį šviežiais vaisiais, daržovėmis, skaidulų turinčiais maisto produktais. Po vadinamojo ilgojo koronaviruso atsigauti gali padėti ir laipsniškai įtraukiamas fizinis aktyvumas, laikas gryname ore.
„Susiduriant su liekamaisiais simptomais turime padėti pabusti antinksčiams, dažniausiai sąmoningai skirdami dėmesio poilsiui, mitybai, fiziniam aktyvumui rezultatus pradedame matyti jau po kelių savaičių. Įprastai liekamieji simptomai neturėtų trukti ilgiau nei mėnesį, tačiau kartais jie gali tapti priežastim apsilankyti ir gydytojo kabinete“, – sako D. Berškienė.
Susiduriant liekamaisiais koronaviruso simptomais ilgesnį laiką ir savijautai negerėjant, naudinga tai aptarti su gydytoju. Gali būti, jog paaiškės poreikis atlikti ir išsamesnius laboratorinius ar instrumentinius tyrimus. Pasitaiko atvejų, kai po persirgtos Covid-19 infekcijos pacientams tenka apsilankyti ir pas gydytojus neurologus ar kardiologus, nes virusas ar jo komplikacijos pažeidžia ir nervų sistemą ar net širdį.
