Krūties vėžys: chirurgė patarė, kaip atpažinti ligą

Mūsų šalyje kasmet ši liga diagnozuojama apie 1700 moterų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja chirurgė Algė Leveckytė sako, jog gera žinia yra ta, jog gerėjant šiuolaikinei diagnostikai ir moterų sąmoningumui vis daugiau vėžio atvejų nustatoma ankstyvų stadijų, kai tikimybė pasveikti labai didelė – net 95 proc. atvejų anksti diagnozuotas krūties vėžys gali būti pagydomas. Tam itin padeda ir vykdomos profilaktinės mamografinės patikros.

Minint krūties vėžio prevencijos mėnesį, patyrusi specialistė atkreipia dėmesį į aktualiausius šios ligos aspektus, primena pagrindines jos priežastis, simptomus, ankstyvos diagnostikos svarbą ir gydymo galimybes. Didelę reikšmę krūties vėžio išsivystymui turi ir mūsų įpročiai

Kalbėdama apie krūties vėžio priežastis, Algė Leveckytė pažymi, kad ši liga turi tiesioginę sąsają su amžiumi (rizika ja susirgti didėja sulaukus 55 metų) ir gyvenimo būdu. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tinkamai mitybai (rekomenduojama Viduržemio jūros regiono mityba), patartina atsisakyti rūkymo ir alkoholio vartojimo.

„Norint sumažinti krūties vėžio riziką, reikėtų pamiršti mitą apie saugias alkoholio dozes. Visai neseniai atnaujintose Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikos gyvensenos rekomendacijose saugaus alkoholio kiekio nėra numatyta“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Derėtų pasidomėti ir savo šeimos istorija – ar tarp artimų giminaičių yra buvę onkologinių susirgimų. Tokiais atvejais iš pradžių vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Esant nustatytoms indikacijoms šeimos gydytojas gali nusiųsti genetiko konsultacijai, kuris konsultuos ir pasiųs ištirti dėl galimo paveldėto polinkio sirgti onkologinėmis ligomis.

Nustačius krūties vėžio riziką didinančias patogenines mutacijas, moteriai rekomenduojamos profilaktinės riziką mažinančios operacijos ar aktyvios stebėsenos schemos. Visais atvejais, tariantis su paciente, dėl prevencijos veiksmų sprendžiama individualiai.

Visgi gydytoja chirurgė paneigia vis dar dažnai sklandantį mitą, kad jeigu moters šeimoje ar giminėje buvo sergančiųjų krūtų vėžiu, šia liga neišvengiamai susirgs ir ji. Pasak specialistės paveldėjimo riziką sirgti šia liga turinčios moterys sudaro mažiau nei 10 proc. sergančiųjų.

Didesnė krūties vėžio rizika galima esant hormoniniams faktoriams, tokiems kaip ankstyvos mėnesinės ar vėlyva menopauzė, pakaitinė hormonų terapija ir geriamųjų kontraceptinių priemonių vartojimas ilgiau nei penkerius metus.

Pasak gydytojos chirurgės, neretai pastebėti krūties vėžio simptomus gali pati moteris, kas mėnesį apsičiuopdama krūtis. Specialistė pataria, kad geriausia tai daryti iš karto po menstruacijų.

„Dažniausias ir greičiausiai identifikuojamas požymis – darinys krūtyje arba pažastyje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į krūties odoje atsiradusius nelygumus, odos sustorėjimą, krūties formos pokyčius. Sunerimti vertėtų ir pastebėjus spenelio įtraukimą ar kraujingas išskyras iš jo. Nereikėtų ignoruoti ir krūties paraudimo ar skausmo bet kurioje krūties srityje. Pastebėjus šiuos požymius moteris turėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba krūties ligų specialistą“, – sako A. Leveckytė.

Pasak pašnekovės, siekiant užtikrinti efektyvią ir maksimaliai greitą krūties vėžio diagnostiką, labai svarbus specialistų komandinis darbas, kurį gali užtikrinti tik specializuotos įstaigos.

„Mūsų šalyje efektyviausiai šį darbą atlieka Nacionalinis vėžio institutas. Krūties vėžio diagnostikai naudojami tokie radiologiniai metodai, kaip mamografinis tyrimas, krūtų echoskopinis ištyrimas, krūtų magnetinio rezonanso tyrimas, taip pat stulpelinė biopsija su paimtų preparatų histologiniu tyrimu.

Neretai visus tyrimų duomenis tenka bendrinti ir vertinti individualiai, o tam reikia itin aukšto kvalifikacinio pasirengimo. Todėl siekiant sumažinti klaidingos diagnozės tikimybę, kas tam tikrais atvejais gali išgelbėti gyvybę, prailginti išgyvenamumą, patarčiau kreiptis tik į specializuotas įstaigas“, – pabrėžia gydytoja chirurgė.

Pasak pašnekovės, krūties vėžio gydymas yra kompleksinis, apimantis platų metodų spektrą: medikamentinį (chemoterapiją, biologinę terapiją, hormonoterapiją), spindulinį bei chirurginį gydymą, išliekantį krūties vėžio gydymo aukso standartu. Krūties vėžį diagnozavus ankstyvų stadijų, jo gydymas pradedamas atliekant operaciją. Nustačius į kitus organus išplitusią ligą ir pritaikius daugeliu atvejų itin sėkmingą chemoterapinį gydymą, po jo, kaip kitas kompleksinio gydymo etapas, seka operacija. Didelei daliai moterų pavyksta išsaugoti krūtį, atliekant tausojančias operacijas, vėliau taikant spindulinę terapiją.

„Gera žinia yra tai, kad Nacionaliniame vėžio institute taikomas platus chirurginio gydymo metodų spektras, todėl kiekvienu atveju surandamas optimalus sprendimas. Kai kuriais atvejais pakanka tiesiog pašalinti naviką, kitais – prireikia atstatyti krūties formą pasitelkiant onkoplastinių operacijų technikas. Tai reikalauja didelės klinikinės patirties, aukštos specialistų kvalifikacijos, todėl šioje gydymo įstaigoje jau ne vieną dešimtmetį operuojama daugiausiai ligonių Lietuvoje“, – dalinasi A. Leveckytė.

Pasak patyrusios chirurgės, esant didesniems pakitimams ar daugiažidininei karcinomai, kartais krūtį tenka pašalinti. Tačiau kiekvienu atveju su chirurgu aptariama krūties atstatymo galimybė. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į pacientės anatomines savybes, gretutines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas, kardiovaskulinės, sisteminės jungiamojo audinio ligos ir kt. Itin svarbią reikšmę apsisprendimui turi žalingi įpročiai – rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas gali būti kontraindikacijų rekonstrukcijai priežastimi.

Chirurgė sako, kad dažniausiai krūtys rekonstruojamos krūtų implantais, renkantis vienmomentės rekonstrukcijos metodą. Galima pasidžiaugti, kad sergant šia onkologine liga implantai yra kompensuojami valstybės. Tai galioja ir Nacionaliniame vėžio institute operuojamoms pacientėms.

Baigdama pokalbį Algė Leveckytė primena, kad anksti diagnozuoti ir sėkmingai gydyti krūties vėžį įmanoma tik reguliariai atliekant instrumentinius tyrimus. Konkrečiu atveju tinkamiausią tyrimą, atsižvelgdamas į moters amžių, krūtų dydį, audinį ir kt., parenka krūtų ligų specialistas.

„Moterys nuo 50 metų kviečiamos dalyvauti atrankinėje patikros programoje, tačiau vis dažniau krūties vėžys nustatomas jaunesniame amžiuje, todėl pas gydytoją mamologą rekomenduojama apsilankyti jau sulaukus 35 metų. Galime pasidžiaugti, kad nuo 2025 metų krūties vėžio prevencinė programa dėl jaunėjančio sergančiųjų amžiaus išplečia savo amžiaus ribas – atlikti mamografinę krūtų patikrą bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų.

Tačiau didėjant ankstyvos diagnostikos galimybėms, noriu moterims priminti, kad jokios priemonės nepadės išvengti ligos ir sėkmingai jos gydyti, jeigu nesirūpinsime savo sveikata pačios. Taigi, minint krūties vėžio prevencijos mėnesį, linkiu moterims mylėti save, skirti daugiau dėmesio sau ir kviečiu laiku tikrintis sveikatą“, – sako gydytoja onkochirurgė.