Krūties vėžiu suserga 1 iš 9 moterų
Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas neišvengiamai keičiasi – pacientams kyla daugybė neatsakytų klausimų, kamuoja neapibrėžtumo jausmas, baimė dėl savo gyvybės.
„Svarbu suvokti, kad krūties vėžys nėra nuosprendis, tai – ligos diagnozė. Statistika rodo, kad išgyvenamumas nustačius šią onkologinę ligą pirmos stadijos siekia net 98 proc. Kitaip tariant, 98 proc. moterų anksti nustačius ligą išgyvena mažiausiai 5 metus“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas daktaras, gydytojas radiologas Mantas Trakymas.
Tai – svarbi gydytojo siunčiama žinutė moterims susimąstyti apie prevencijos svarbą: pačioms reguliariai apsižiūrėti krūtis, tikrintis profilaktiškai ir įsivertinti krūties vėžio rizikos veiksnius, nes nuo šios ligos nėra apsaugota nė viena – tikėtina, kad per gyvenimą krūties vėžio diagnozę išgirs viena iš 9 moterų.
Nemokamai pasitikrinti bus kviečiama dar daugiau moterų
Šiuo metu Lietuvoje dalyvauti atrankinėje krūties vėžio patikros programoje ir kartą per dvejus metus nemokamai pasitikrinti krūtis kviečiamos visos moterys nuo 50-ies iki 69-erių metų amžiaus. Nuo kitų metų nutarta praplėsti galinčių dalyvauti programoje moterų amžiaus grupę, taigi nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45-erių iki 74–erių metų.
Dažnai klausiama, kodėl būtent šiai amžiaus grupei moterų veikia organizuota profilaktinė patikra. Atsakymas labai paprastas: Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis šioje amžiaus grupėje diagnozuojama daugiausiai krūties vėžio atvejų. Pagal patikros programą moterims tirti panaudojamas neskausmingas, saugus ir efektyvus mamografijos tyrimas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje.
Moterys, kurios yra jaunesnės ir pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ir dėl to jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl jų krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas patartina atlikti ir nelaukiant, kol joms sukaks 50 metų. Jeigu moteris pageidauja, šeimos gydytojas gali ją nusiųsti pasikonsultuoti pas gydytoją genetiką.
Ir, žinoma, jeigu moteris pajunta ar apsičiuopia kažką neįprasta krūtyse rekomenduojame nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Dr. M. Trakymas pasakoja ir apie kitą krūtų vėžio patikrai naudojamą tyrimą – krūtų echoskopiją. Šis tyrimo būdas įprastai taikomas jaunesnėms, kurių krūtys turi daugiau liaukinio audinio – 30–50 metų amžiaus moterims, norint nustatyti, ar krūtyse neatsirado neaiškių darinių.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad reguliariai tikrintis krūtis turėtų visos moterys, net jei neturi jokių nusiskundimų ir apčiuopos būdu nepastebi jokių krūtų pakitimų, nes pirmieji ligos simptomai gali būti nepastebimi.
Gydymo metodai tobulėja, tačiau itin svarbu informuoti moterį
„Krūties vėžio formos yra labai skirtingos: Nacionaliniame vėžio institute yra visos galimybės nustatyti vėžio biologiją, molekulinę struktūrą ir kitas svarbias naviko charakteristikas, kurios būtinos prognozuojant ligos eigą ir planuojant gydymą. Pvz., vienos krūties vėžio formos labiau agresyvios, tačiau geriau pasiduodančios gydymui vaistais, kitos mažiau agresyvios, tokiais atvejais dažniau taikomas chirurginis ir spindulinis gydymas.
Gydymo metodai parenkami individualiai: daugiadalykė onkologų komanda aptaria kiekvienos pacientės diagnozę ir įvertinę visus tyrimus sudaro gydymo planą. Jei keli gydymo variantai yra lygiaverčiai, gydytojai gali leisti pačiam pacientui apsispręsti, koks gydymas jam priimtinesnis, prieš tai, be abejonės, suteikdami pakankamai informacijos apie kiekvieną gydymo būdą bei jo sukeliamus šalutinius reiškinius. Svarbiausia nepamiršti, kad krūties vėžio gydymas nuolatos tobulėja, o šiuolaikinės inovacijos leidžia ligą sėkmingai gydyti net ir vėlyvesnių stadijų“, – sako Dr. M. Trakymas.
Parinkdami gydymą specialistai atsižvelgia į daugelį veiksnių – naviko dydį, jo biologinį tipą bei išplitimą, pacientės amžių, sveikatos būklę ir kt. Aptarę visus veiksnius, išklausę pacientės lūkesčius gydytojai parenka optimaliausią gydymo taktiką. Labai svarbu, kad pacientė suprastų, kodėl ir koks gydymo metodas jai siūlomas, kiek užtruks gydymas, kokie gali būti šalutiniai poveikiai, kokia ligos prognozė.
Krūties vėžį diagnozavus ankstyvoje stadijoje, jo gydymas įprastai pradedamas atliekant operaciją ir pašalinant naviką. Tam tikrais atvejais prieš operaciją gali būti skiriamas sisteminis medikamentinis gydymas siekiant sumažinti naviką, įvertinti atsaką į taikytą gydymą ir sudaryti sąlygas optimalesnei chirurginei operacijai.
Diagnozavus krūties vėžį dažniausiai moteris pagalvoja apie tai, jog ji neteks krūties. Tokia mintis, be abejo, susijusi su didžiuliu stresu ir baime. Todėl noriu pabrėžti, jog Nacionaliniame vėžio institute atliekama apie 70 proc. tausojančių krūties vėžio operacijų. Taip pat atliekamos ir rekonstrukcinės operacijos, kai naudojant įvairias technikas atkuriama krūtis.
Krūties vėžio medikamentinis gydymas yra labai įvairus, taikoma ir chemoterapija, ir biologinė terapija, taip pat imunoterapija, hormonų terapija.
Pavyzdžiui, hormoninio krūties vėžio gydyme labai svarbi hormonų terapija, slopinanti lytinių hormonų gamybą ar blokuojanti jų receptorius ląstelės paviršiuje, o agresyviausio trejopai neigiamo krūties vėžio gydymui sėkmingai taikoma chemoterapija ir imunoterapija – gydymas, kuris padeda grąžinti imuninės sistemos gebėjimą kontroliuoti navikinių ląstelių veiklą organizme. Deja, pastarasis inovatyvus gydymo būdas Lietuvoje kol kas dar nekompensuojamas.
Pasaulyje atliekami klinikiniai tyrimai taikant inovaciją krūties vėžio gydyme krioabliaciją – naviko sunaikinimą šalčiu. Šis metodas yra pasiteisinęs kitų lokalizacijų piktybinių navikų gydyme, o krūties vėžio preliminarūs rezultatai rodo, jog šio gydymo rezultatai nėra blogesni nei chirurginio.
Daug lemia psichologinis nusiteikimas
Specialistas atkreipia dėmesį, kad šalia gydymo, labai svarbus ir pačių moterų pasiryžimas įveikti ligą, artimųjų joms teikiama psichologinė parama. Klinikinėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai pacientės atvyksta jau nusiteikusios pesimistiškai ir tada daugiadalykės gydytojų komandos pastangos neduoda norimo rezultato.
„Svarbu, kad tiek pacientės, tiek jų artimieji tikėtų ir kovotų su liga be stigmos. Tai padeda joms ne tik emociškai, bet ir prisideda prie gydymo sėkmės. Kova su krūties vėžiu kiekvienai moteriai yra didelis iššūkis, tačiau šiandieninė medicinos pažanga ir matomi rezultatai įkvepia – vis daugiau moterų šią kovą laimi“, – sako dr. M. Trakymas.
Jis primena, kad psichologinė pagalba susidūrus su onkologine liga teikiama ne tik Nacionaliniame vėžio institute, bet ir kitose gydymo įstaigose. Su gydytojo siuntimu psichologo konsultacija yra nemokama.
Beje, Valstybinė ligonių kasa jau apmoka ir psichologinės pagalbos paslaugas paciento artimiesiems.
