Spalį minint kepenų sveikatos ir vėžio žinomumo mėnesį, gydytojų komanda susibūrė socialinei akcijai.
„Šį kartą gyventojams pasiūlėme išplėstinę konsultaciją, tai yra jiems buvo atliktas ultragarsinis tyrimas ir suteikta gydytojo specialisto konsultacija apie tyrimo metu rastus pokyčius, – sako Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė doc. dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė. – Patikros dieną ultragarsu buvo patikrinti 207 gyventojai.
Po atliktos patikros aptikta 60 gerybinių pakitimų, 1 įtartas piktybinis procesas, nustatytos kepenų suriebėjimo ir padidėjimo diagnozės (75 pacientams). 10 pacientų rekomenduota atlikti išsamesniems tyrimus.“
Patikros tikslas: paskatinti rūpintis savo sveikata ir siekti ankstyvos ligų diagnostikos
Ultragarsinį tyrimą atlikti bent kartą metuose rekomenduojama visiems pilnamečiams asmenims: „Skatinant rūpintis savo sveikata ir stebėti jos būklę atliekamas svarbus darbas – profilaktinių patikrų metu galima anksti nustatyti ligos požymius, kuriuos galima veiksmingai gydyti, – sako gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė. – Kepenų ir tulžies pūslės echoskopija – greitas ir neskausmingas tačiau labai informatyvus tyrimas.“
Profilaktinė patikra rekomenduojama ypač tiems, kurių šeimoje yra nustatytų kepenų vėžio ar metabolinio sindromo atvejų.
„Jei žmogus jaučia virškinimo sistemos sutrikimus, tai ultragarsinis tyrimas yra tas, nuo kurio reikėtų pradėti ieškoti prastos savijautos priežasčių, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Mindaugas Kvietkauskas. – Šis tyrimas leidžia pastebėti kepenų ir tulžies pūslės pakitimus – kepenų steatozę (suriebėjimą), cirozę, tulžies pūslės ir latakų akmenligę, latakų patologiją, darinius šiuose organuose. Po šio tyrimo pacientams rekomenduojama, ar po kurio laiko pakartoti ultragarsinį tyrimą ar reikalingi kiti tyrimai.“
Pilvo chirurgai į šią patikros akciją prisijungė ne atsitiktinai: Santaros klinikų chirurgai atlieka maždaug apie 60 kepenų operacijų dėl jose aptinkamų darinių, dar tiek pat intervenciniai radiologai gydo minimaliai invazyviomis procedūromis: „Tai yra rutininė abdominalinės chirurgijos dalis, kaip ir tulžies pūslės akmenligės operacijos, – sako dr. M. Kvietkauskas. – Pacientus, kuriems patikros dieną buvo rasti pokyčiai šiuose organuose, dėl tolesnio gydymo pakvietėme registruotis konsultacijai Santaros klinikose.“
Kepenų vėžys vystosi lėtinių ligų pažeistose kepenyse – hepatitų, steatozės, cirozės. Todėl anksti nustačius šias ligas didesnė tikimybė užkirsti kelią vėžiui vystytis: „Ankstyvos stadijos vėžį gydyti turime daugiau galimybių, – sako Pilvo ir onkochirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Rokas Račkauskas. – Tada galime kalbėti ir apie didesnius išgyvenamumo skaičius bei pacientų gyvenimo kokybę.“
Lietuvoje nėra kepenų ankstyvos diagnostikos programos, todėl gydytojai siekia auginti visuomenės sąmoningumą dėl šių ligų ankstyvos diagnozės.
Pasak gydytojos gastroenterologės G. Milaknytės, ypač po koronavirusinės pandemijos, dėl pasikeitusios gyvensenos (nejudrumo ir neaktyvumo), šias ligas gydytojai diagnozuoja dažniau: „Dėl to ir skatiname gyventojus rūpintis sveikata, keisti gyvenimo įpročius, nes nuo jų priklauso ir mūsų kepenų sveikata.“
Ankstyva ligų diagnostika skatina aktyviau stebėti savo sveikatą – reguliariai tikrintis, laikytis rekomendacijų dėl gyvensenos pokyčių bei mitybos.
Patikroje dalyvavusiems žmonėms buvo atsakyta į klausimus, visą akcijos laiką ekrane buvo skelbiama edukacinė informacija apie kepenų ir tulžies ligas, jų simptomus, gydymą, patarimai dėl gyvensenos ir mitybos.
