Artėjant spalio 29 d., kai minima Pasaulinė insulto diena, Lietuvos insulto asociacija kvietė prisiminti, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš būdų sumažinti insulto riziką. Ta proga, medikai iš visos Lietuvos Vilniuje susirinko į draugišką tinklinio turnyrą.
Jame dalyvavęs Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas neurologas Saulius Taroza įspėjo, kad maždaug 1 iš 4 pacientų po patirto insulto neišgyvena nė metų.
Interviu naujienų portalui Lrytas jis papasakojo, kodėl insultas dažniausiai ištinka ankstyvomis ryto valandomis ir išskyrė 5 esminius požymius, kad užsikimšo arba plyšo kraujagyslė.
– Kokie yra tipiškiausi insulto simptomai?
– Vienas iš pagrindinių insulto požymių yra veido perkreipimas. Kitas signalas – galūnių silpnumas, dažniau rankos, bet kartu gali būti ir kojos. Žmogui sunku sugniaužti kumštį ar palaikyti pakeltą ranką. Dėl insulto taip pat sutrinka kalba.
Tai yra 3 patys dažniausi insulto požymiai. Jie patenka į FAST skalę, kurią Lietuvoje naudojame skubios pagalbos skyriuose. Šis žodis anglų kalboje padeda įsiminti insulto simptomus, yra sudarytas iš pirmųjų žodžių raidžių.
F (angl. face – veidas), A (angl. arm – ranka), S (angl. speech – kalba), o raidė T (angl. time – laikas) rodo, kad pagalbos reikia kreiptis kuo greičiau.
Tai yra fazė, bet norint pagauti dar daugiau insultų naudojama ir BE FAST skalė, kur įtraukiami 2 papildomi simptomai. Tai – staigus pusiausvyros sutrikimas (angl. Balance – pusiausvyra) ir regos sutrikimas vienas akimi (angl. Eye – akis).
– Tikriausiai vertėtų paakcentuoti, kad insulto simptomams būdinga asimetrija, jie pasireiškia tik vienoje kūno pusėje – kairėje arba dešinėje...
– Taip, simptomai būna vienoje pusėje. Šitai priklauso nuo to, kuri galvos smegenų kraujagyslė buvo pažeista.
Dauguma insultų būna išeminiai. Tai reiškia, kad užsikimšo galvos smegenis maitinanti kraujagyslė. Jei kraujagyslė plyšo, sakoma, kad ištiko hemoraginis insultas.
– Insulto požymius pastebi pats žmogus, ar aplinkiniai?
– Visaip nutinka. Pavyzdžiui, jei insultas įvyksta dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, žmogus gali nesuvokti, kas vyksta. Jis gali nesuprasti, kad yra paralyžiuotas.
– Kodėl taip svarbu insultą pastebėti ir kuo anksčiau kreiptis į medikus?
– Insulto požymiai dažniausiai atsiranda staiga ir nesukelia skausmo, todėl daugelis žmonių jų iš karto neatpažįsta ir galvoja, kad tai praeis. Tada jie delsia ir pas medikus atvažiuoja per vėlai.
Tačiau ištikus insultui, svarbi yra kiekviena minutė.
– Kiek laiko turi žmogus?
– Kuo skubiau bus sureaguota ir gauta pagalba, tuo mažesnė bus tikimybė, kad žmogus taps neįgaliu, mažesnis bus ir pažeidimų laipsnis.
Dėl to išskiriamos auksinės valandos, kurios yra pačios svarbiausios. Kuo greičiau bus atkimšta kraujagyslė, tuo baigtis bus geresnė.
Net ir plyšus kraujagyslei, kas pasitaiko rečiau nei užsikimšimas, laikas taip pat yra svarbus.
– Greitesnį pagalbos suteikimą užtikrinti turi insulto klasterių sistemą. Kiek tokių pacientų yra atvežama į Klaipėdos universiteto ligoninę?
– Per metus būna apie 1100–1200 pacientų. Apie tūkstantį atvejų būna dėl kraujagyslių užsikimšimo, o likusi dalis – dėl kraujagyslės plyšimo.
Lietuvoje nuo 5 iki 10 proc. išeminį insultą patyrusių pacientų miršta ligoninėje. Kalbant apie hemoraginį insultą, procentas yra didesnis, reikėtų dauginti iš 2 ar 3.
O bendrai paėmus galima pasakyti, kad maždaug 1 iš 4 pacientų po patirto insulto neišgyvena nė metų.
– Teko girdėti, kad insultas žmones dažniausiai ištinka paryčiais. Ar tai atsispindi ir klinikinėje praktikoje?
– Iš tikrųjų, pastebime tokį paros cikliškumą. Po nakties, iš ryto ir pirmoje dienos pusėje pacientų būna daugiau. Mokslinė literatūra taip pat nurodo, kad insultai dažniau įvyksta paryčiais. Tas pats galioja ir miokardo infarktams.
Tam įtakos turi įvairių organizmo sistemų svyravimai, pokyčiai nakties metu. Pavyzdžiui, kraujospūdžio korekcija būna geresnė dieną, tad kraujagyslės dažniau plyšta ir kemšasi naktį.
Insultas dažniausiai ištinka tarp 5–6 val. ryto, iki 8 val. Tikriausiai, prieš pat žmogui nubundant.
– Kaip atrodo tipinis insultą patyrusio paciento portretas?
– Tai paprastai būna vyresnis nei 55–60 metų, turintis padidėjusių kraujospūdį, sergantis cukriniu diabetu, nutukęs, su širdies ligomis, kurios nebūtinai buvo diagnozuotis prieš tai – ypač dažnai nustatome širdies ritmo sutrikimus.
Tie pacientai taip pat būna rūkantys, vartojantys alkoholį, sergantys inkstų liga arba miego apnėja, kai miegant žmogus knarkia ir visai sustoja kvėpavimas. Visa rizikos veiksnių puokštė būna ir atskirai, ir rinkinyje.
Taip pat noriu pastebėti, kad pastaraisiais metais vakarų šalyse stebimas, kad į viršų kyla kreivė atvejų, kai insultą patiria žmonės, jaunesni nei 50 metų.
– Galbūt yra tikslių duomenų, kas tai lemia?
– Vienas dalykas – pagerėjo diagnostika, lyginant su tuo, kas buvo prieš 20–30 metų. Kitas dalykas, kad vis daugiau tradicinių kraujagyslinių rizikos veiksnių yra nustatoma jauno amžiaus žmonėms.
Buvo COVID-19 pandemijos laikotarpis, kai daug jaunų žmonių užsidarė namie ir turime dar daugiau nutukusių vaikų. Tai greičiausiai irgi turės įtakos insultų demografijai.
– Žmonės sako, kad turi skystą arba tirštą kraują. Kiek įtakos tai turi insulto rizikai?
– Kraujo krešumas turi įtakos. Bet visuomenė dažnai tai vertina pagal įsipjovimus į pirštą: bėga kraujas – jis skystas, jei nelabai – tirštas. Iš tikrųjų, nereikėtų pagal tai vertinti. Tam reikalinga atlikti tyrimus.
Kada kraujas tirštėja? Kai žmogus mažai vandens geria, aplinkos temperatūra yra aukšta arba labai žema. Tai irgi tirština kraują.
– Dėl to žiemą būna daugiau insultų?
– Iš tikrųjų, kai temperatūra keičiasi į didesnę arba žemesnę, praktika rodo, kad būna daugiau insultų. Rizika jį patirti ir mirti nuo insulto prie minusinės oro temperatūros yra didesnė nei karštą dieną.
Žiemą auga dehidratacijos pavojus, nes kūnui gaminant šilumą daugiau skysčių išeina su šlapimu, o ir gerti vandenį norisi mažiau, kai šalta.
Dėl skysčių netekimo kraujas tirštėja, o tai prisideda prie trombų susiformavimo rizikos.
