Terminas neįprastas, bet itin reikšmingas visai medicinos mokslo bendruomenei
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekanas, doc. dr. Karolis Ažukaitis sako, kad įvairių sričių mokslininkai ir gydytojai, kartu atliekantys transliacinės medicinos mokslinius tyrimus, sukuria didelę pridėtinę vertę visuomenei. Pagrindinė šios mokslinių tyrimų srities esmė – laboratorijose atrastas žinias paversti realiai pritaikomais gydymo ar diagnostikos sprendimais. Pasak pašnekovo, užduotis nelengva ir imli laikui, tačiau rezultatas tiesiogiai veikia visuomenės gyvenimo trukmę ir kokybę.
„Transliacija, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia perkėlimą. Taigi kalbant paprastai, mes perkeliame žinias iš laboratorijos prie paciento lovos. Šiam tikslui pasiekti mokslininkai ir medicinos specialistai buriasi į darbo grupes ir bando išspręsti iškilusias gydymo problemas, o tuomet, radę tam tikrus mokslu pagrįstus sprendimo būdus, bando sukauptas žinias patikrinti realioje aplinkoje.
Jei šis eiliškumas duoda teigiamų rezultatų ligų gydyme, toliau gautos išvados yra realizuojamos ir įvedamos į kasdienę pacientų gydymo ligoninėje rutiną“, – pasakoja dr. K. Ažukaitis.
Mokslininkas, labdaros ir paramos organizacijos Ateities medicinos fondas vienas iš valdybos narių dr. Vytautas Naktinis priduria, kad transliacijos mokslas neapsiriboja jokia specifine medicinos sritimi – čia veikia įvairių disciplinų specialistų ir mokslininkų komandos, o skirtingos kompetencijos padeda rasti tiksliausius atsakymus į sudėtingiausias užduotis.
„Žinome, kad kiekvienas pacientas – unikalus, todėl jei laikysimės pricipo, kad didžiajai daliai pacientų atitinkamas gydymo algoritmas tinka, vis tik labai ženkliai daliai jis ne tik bus neefektyvus, bet ir žalingas. Transliacinė medicina skatina greitesnę ir labiau pacientų ligų išskirtinumus nukreiptą terapijų paiešką ir taip tampa neatsiejama personalizuotos medicinos dalimi“, – sako dr. V. Naktinis.
Lietuvių mokslininkų tyrimai vis dar neperžengia „mirties slėnio“ ribos
Kalbėdami apie transliacinės medicinos situaciją Lietuvoje, ekspertai pasigenda didesnio visuomenės ir valdžios dėmesio bei efektyviau sustyguotų sveikatos sistemos procesų.
Doc. K. Ažukaičio teigimu, nors transliacinė medicina šalyje yra vis aktyviau plėtojama, o šį mėnesį Vilniuje buvo atidarytas naujas Vilniaus universiteto Medicinos mokslų centras, reikšmingai prisidėsiantis prie šios medicinos srities augimo, vis dėl to bendra šalies sveikatos sistema nėra pritaikyta sklandžiam mokslinių tyrimų realizavimui ir pritaikymui pacientų gydyme.
„Lietuvoje dirba puikiai savo sritis išmanantys mokslininkai, tačiau čia susiduriame su „mirties slėnio“ (angl. Valley of death) problema, kai didžioji dalis mokslo žinių, kurios sugeneruojamos fundamentaliajame moksle, galop nerealizuoja savo inovatyvaus potencialo ir nepasiekia pritaikomumo klinikinėje praktikoje. Dabar molekuliniame lygmenyje esame ištyrę tūkstančius ligų, bet tik mažiau nei tūkstantį iš jų galime tinkamai gydyti. Labai gaila, tačiau gydymas dažniausiai būna tik simptominis, todėl laboratorijose sukaupta informacija yra neįtikėtinai aukštos vertės“, – sako K. Ažukaitis.
Teiginiui, kad Lietuvoje transliacinei medicinai dėmesio skiriama per mažai, pritaria ir dr. V. Naktinis, pridurdamas, kad pasaulyje apie transliacinės medicinos svarbą komunikuojama daug plačiau.
„Nors šiuo metu Lietuvoje trūksta dėmesio transliacinei medicinai, Kauno ir Vilniaus medicinos įstaigose atliekami tyrimai suteikia vilties, kad ateityje šioje medicinos srityje bus veikiama aktyviau“, – sako dr. V. Naktinis.
Didėjant transliacinės medicinos svarbai, tikimasi išgydyti daugiau ligų
Doc. K. Ažukaitis sako, kad vis daugiau pastangų kreipiant į tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą, medicinoje pritaikyti tyrimų rezultatai padės greičiau išgydyti sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, sergančius pacientus.
„Dabar yra žinoma, kad daliai vėžiu sergančių pacientų standartinis gydymas neveikia. Tam, kad nebūtų gaištamas brangus pacientų laikas, čia galėtume pritaikyti visą transliacinės medicinos veiksmų grandinę.
Pavyzdžiui, nustačius pacientui onkologinį susirgimą, užuot skyrus standartinį gydymą, būtų galima rasto darinio mėginį ištirti laboratorijoje – šiuo metu mokslas yra pajėgus net išauginti mažus vėžio modelius – organoidus ar tumoroidus – ir nustatyti, koks žmogaus organizme yra veikiantis mechanizmas, kuris neleidžia veikti parinktiems vaistams bei taip parinkti kitą veiksmingesnį gydymo metodą“, – sako dr. K. Ažukaitis
Visgi, pasak pašnekovo, kiekvienas medicininis atradimas transliacinėje medicinoje turi pereiti daugybę patikros, išplėstinių tyrimų ir kitų procesų mechanizmus tam, kad būtų galima iš esmės pakeisti ne tik šalies, bet ir viso regiono ar žemyno gydymo praktikas.
Būtent todėl yra labai svarbi motyvuotų savo sričių ekspertų komanda, kuri ne tik burtųsi, tačiau ir dirbtų aplinkoje, kurioje teisiniai, finansiniai ir kiti veiksniai leistų greitai kurti inovatyvius sprendimus žmonių gerovei.
