Krūties vėžys Rūtai smogė iš pasalų: „Galvojau, kad vėžys manęs niekada nepalies“

„Kadangi kompanija, kurioje dirbau, nutraukė veiklą Lietuvoje, teko ieškotis darbo. Buvau jau vyresnio amžiaus ir, neslėpsiu, tai nebuvo labai lengvas periodas.

Susiradusi darbą, jaučiau, kad su sveikata kažkas ne taip, bet vis atidėliojau vizitą pas gydytojus – darbas buvo atsakingas, o ir vadovė nebuvo tolerantiška sveikatos problemų turintiems žmonėms. Išleidusi ne vieną kolegą vasaros atostogų, rudenį kreipiausi į privačią kliniką ir sužinojau, kad tai – onkologinė liga“, – savo istorija dalijasi Rūta.

Sužinojus apie ligą, ištiko šokas – pasak Rūtos, tai buvo „juodas“ lapkričio mėnuo: „Šeimoje onkologinėmis ligomis niekas nesirgo, tad galvojau, kad vėžys manęs niekada nepalies. Išgirdus diagnozę, prireikė ir vaistų nuo depresijos – nesinorėjo nieko daryti, užsidariau tarp keturių buto sienų.“

Rūta užaugino dvi dukras, kurių viena gyvena užsienyje. Ligos kelionėje abiejų dukrų palaikymas moteriai buvo itin svarbus, o Lietuvoje gyvenančiai dukrai teko svarbiausias vaidmuo – lydėti į medikų kabinetus, kasdien palaikyti morališkai.

„Norėjau pasipasakoti apie savo būseną, apie šią slegiančią problemą, bet visi draugai kažkur prapuolė, – prisimena Rūta. – Vieni galbūt nenorėjo savęs apkrauti, o kiti, veikiausiai, nežinojo, ką pasakyti. Dėkoju likimui už jaunystės draugę, kuri kasdien ištempdavo mane pasivaikščioti ir besąlygiškai palaikė.“

Pasak Rūtos, sužinojus diagnozę, žmogaus gyvenime daug kas keičiasi – imi ieškoti pagalbos visur, kur tik įmanoma. Skaitydama knygas apie vėžio gydymą, apie mitybą sergant onkologine liga, domėdamasi pasveikusiųjų istorijomis ir ieškodama informacijos internete, moteris sužinojo apie sergančiuosius onkologinėmis ligomis vienijančią organizaciją POLA.

„Kreipiausi į juos psichologinės pagalbos ir jos sulaukiau. Sustiprėjusi jaučiu didelį norą padėti savo likimo žmonėms, todėl ėmiausi savanorystės su krūties vėžio pacientais. Suprantu, kad ne tik vaistai padeda pasveikti, bet ir žodis gydo.

Manau, nesuklysiu pasakydama, kad niekas taip nesupras ir neužjaus kaip žmogus, praėjęs šį sunkų kelią. Savanorystė mane „veža“ – noriu įkvėpti sergančiuosius, juos nuraminti, palaikyti morališkai ir paaiškinti, kad liga tikrai pakeičia gyvenimą – daug atima, bet daug ir duoda“, – sako Rūta.

Pasak organizacijos POLA direktorės Neringos Čiakienės, krūties vėžys Lietuvoje yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų – per metus suserga apie 1,5 tūkst. moterų, kurių penktadalis – jaunesnės nei 50 metų.

„Labai svarbu budrumas, dalyvavimas prevencinėse programose ir laiko investavimas į savistabą bei savityrą, – pabrėžia N. Čiakienė. – Šiuo metu dalyvauti prevencinėje programoje, t. y. kartą per dvejus metus atlikti mamogramą gali moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus, tačiau nuo Naujųjų metų kas dvejus metus nemokamai tikrintis galės moterys nuo 45 iki 75 metų.“

Pasak pašnekovės, net 90 proc. krūties vėžio atvejų išgydoma nustačius ligą ankstyvose stadijose. „Tačiau savo bendruomenėje turime moterų, kurioms buvo nustatytas ir trečios stadijos vėžys ir kurios jau tris dešimtmečius gyvena su liga. Svarbu priimti ligą ir eiti tolyn per gyvenimą naujoje realybėje“, – sako N. Čiakienė.

Remiantis statistika, galimybe nemokamai pasitikrinti kartą per dvejus metus pasinaudoja tik apie 60 proc. Lietuvos moterų, kai Skandinavijos šalyse tikrinasi net 90 proc. moterų.

Anot N. Čiakienės, moterys neskuba tikrintis dėl įvairių priežasčių. Viena jų – greitas gyvenimo ritmas: „Moteris, kuriai – virš 50 metų, dažnai yra dirbanti, turinti nepilnamečių vaikų, todėl patikra neretai būna atidėliojama, kol gydytojo siuntimas galiausiai lieka nepanaudotas.“

Kitos priežastys, anot pašnekovės, yra tyrimų baimė ir įsitikinimas, kad vėžys aplenks, kadangi giminėje niekas nesirgo onkologine liga: „Tikime ir norime tikėti, kad vėžys mus aplenks, tačiau krūties vėžį paveldi tik viena iš 20 moterų, todėl visoms labai svarbu tikrintis anksti.“

Pasak pašnekovės, budrumo neprarasti ir savityra užsiimti turėtų bet kokio amžiaus moterys, net ir tos, kurios nepatenka į nemokamai pasitikrinti galinčių moterų amžiaus kategoriją.

„Ne kiekvienas gumbelis yra vėžys, tačiau kiekvieną gumbelį reikia tirti dėl vėžio. Labai svarbu, kad net jaunos, 20 metų, merginos periodiškai, po mėnesinių prabėgus kelioms dienoms, atliktų krūtų savityrą, apčiupinėtų ir pažastis“, – sako N. Čiakienė.

Pasak jos, kuo anksčiau bus pradėtas vėžio gydymas, tuo geresnės išeitys laukia – atsiranda nauji tyrimai, naujos vaistų kombinacijos ir naujos galimybės gyventi kokybiškai bei ilgai net ir nustačius vėžio diagnozę.

Tą patvirtina ir 1,5 metų užtrukusį gydymą praėjusi Rūta. „Esu dėkinga, kad ligos kelyje sutikau empatiškų ir gerų specialistų. Tik jų dėka pakilau kaip feniksas iš pelenų. Dabar esu ilgalaikėje stebėsenoje ir turiu atlikti tyrimus dukart per metus. Neslėpsiu: kaskart, kai artėja sveikatos patikrinimas, jaučiu nerimą, tačiau išgirdusi, kad rezultatai geri, pusmetį galiu gyventi ramiai.“

Spalis jau daugybę metų minimas kaip krūties vėžio sąmoningumo ir prevencijos mėnuo – siekiama skatinti moteris būti budriomis, dalyvauti prevencinėse programose, palaikyti besigydančias moteris ir parodyti, kad visuomenė tai supranta.

POLA organizacijos veiklą šį mėnesį remia ir vaistinių tinklas BENU – visą spalį vaistinėje perkant „Skineffect“, „Solero“, „Natural“ ir „Livsane“ prekių ženklų produktus, 5 centai nuo kiekvieno parduoto produkto bus skiriami šios organizacijos veiklai.

„Krūties vėžys Lietuvoje ir pasaulyje yra dažniausia moterų onkologinė liga, todėl jaučiame didelę atsakomybę ne tik paremdami onkologinius pacientus vienijančią organizaciją, bet ir dalydamiesi informacija bei naujausia statistika apie krūties vėžį specialiai šiai temai sukurtame polapyje“, – sako BENU vaistinių tinklo vadovė dr. Indrė Brazauskaitė.

Pasak jos, krūties vėžys – nepastebima, pradžioje dažnai jokių simptomų neturinti liga: „Net 70 proc. atvejų randami tik atlikus profilaktinius tyrimus niekuo nesiskundžiančiai moteriai. Sveikata yra pats brangiausias turtas, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis“, – pabrėžia I. Brazauskaitė.

Jai antrina ir ligą įveikusi Rūta, pabrėžianti, jog delsti nereikia: „Visoms krūties vėžio pacientėms noriu palinkėti stiprybės ir sveikatos. Mes juk esame stiprios. Kitoms moterims, kad ir kokio amžiaus jos bebūtų, linkiu tikrintis pajutus, jog kažkas ne taip, ir nedelsti. Nėra didesnio turto už sveikatą.“